Gydomosios arbatos: kuri iš jų vertingiausia jūsų sveikatai? [Top 10]

Arbata jau tūkstantmečius vartojama ne be priežasties. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad arbata gali sustiprinti imuninę sistemą, padėti kovoti su uždegimais ir netgi apsaugoti nuo širdies ligų bei vėžio. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad kai kurių rūšių arbata teikia didesnę naudą sveikatai, be to, įrodyta, kad teigiamą poveikį galima pastebėti tik arbatą geriant reguliariai ir bent po keletą puodelių per dieną. Remiantis patikrintais šaltiniais, ilgamete praktika bei įvairiomis studijomis, populiariausių gydomųjų žolelių arbatų dešimtukas galėtų būti toks: Ramunėlių; Mėtų, pipirmėčių; Čiobrelių; Liepžiedžių; Imbiero; Ciberžolės; Kinrožių; Rooibos; Šeivamedžių; Cinamono. Šios žolelių arbatos mūsų organizmui teikia įvairiapusišką naudą, apie kurias jums glaustai ir aiškiai papasakosime. Žolelių bei augalinė arbata ir jos privalumai Puoselėja nervų sistemą. Žolelių arbatos plačiai žinomos dėl nervų sistemą puoselėjančio poveikio. Tiems, kurie stovi ant perdegimo slenksčio, atokvėpis su arbatos puodeliu – tai, ko labiausiai reikia. Teigiama, kad liepžiedžių arbata yra liaudiškas vaistas nerimui mažinti, o ramunėlių arbata padeda atsipalaiduoti. Gerina virškinimą. Žolelių arbatos gali padėti kovoti su pilvo pūtimu ir gerinti virškinimą. Mėtų, pipirmėčių arbatos tinka, kai vargina virškinimo trakto problemos, o kiaulpienių arbata mažina skrandžio rūgštingumą ir opų susiformavimo tikimybę. Tinka ligų prevencijai. Rooibos arbata padeda išvengti cukraus kiekio šoktelėjimo ir, kaip teigiama, joje daugiau antioksidantų nei žaliojoje arbatoje, o kinrožių arbata mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Padeda kovoti su peršalimu ir gripu. Imbiero arbata užkerta kelią infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, mažina gerklės skausmą. Pipirmėčių ir kitos mentolio sudėtyje turinčios arbatos palengvina kvėpavimą, kai nosis yra užgulusi. Lėtina senėjimo procesus, dovanoja sveikesnę odą. Kinrožių arbatoje yra omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų, kurie gali pratęsi jaunystę. Nustatyta, kad kinrožės turi bene didžiausią antioksidantų kiekį iš visų žolelių arbatų. Be to, gerdami daugiau arbatos, natūraliai aprūpiname organizmą skysčiais, tad gražėja ir oda. Stiprina imunitetą. Imbiero arbata saugo organizmą nuo gripo prasidėjus šaltajam sezonui, panašių poveikį turi ir prieskoninė ciberžolių arbata. Teigiamai imunitetą veikia ir nuo uždegimų apsaugo ir kiaulpienių arbata. Stimuliuoja smegenis. Nustatyta, kad žolelių arbatos gali padėti smegenis efektyviau aprūpinti krauju, o tai padeda geriau sukoncentruoti dėmesį. Cinamono arbata pagerina smegenų veiklą, nes stabdo Tau baltymo gamybą. Kaip teigiama Valdemaro Petrošiaus REKOMBINANTINIO TAU BALTYMO (1N4R IZOFORMOS) GAMYBA IR JO AGREGACIJOS TYRIME, Tau yra citozolinis baltymas skatinantis mikrovamzdelių polimerizaciją iš tubulino ir stabilizuojantis šias dinamines struktūras. Dėl mutacijų ir modifikacijų šis baltymas praranda savo natyvią ir įgauna toksinę funkciją, pavyzdžiui, įsipainiojus tarp neuronų yra sukeliama Alzheimerio liga. Mažina kraujospūdį. Tyrimai atskleidė, kad suaugę žmonės, kasdien išgerdavę bent po 3 puodelius kinrožių arbatos, patyrė mažesnę hipertenzijos riziką. Tai patvirtinta ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose. Juodoji arbata ir jos privalumai Juodoji arbata – viena populiariausių ir mėgstamiausių Lietuvoje: ją dažnai geria net apskritai arbatos nelabai mėgstantys žmonės. Joje yra ir daugiausia kofeino, lyginant su kitomis arbatos rūšimis – 47 mg vidutinio dydžio puodelyje (ir vis tiek perpus mažiau nei kavoje), todėl gėrimas gali suteikti energijos ir tapti puikiu kavos pakaitalu. Juodojoje arbatoje gausu flavonoidų: šios cheminės medžiagos veikia kaip antioksidantai, mažinantys laisvųjų radikalų daromą žalą. Antioksidantai ypač svarbūs imuninei sistemai, padedančiai organizmui kovoti su virusais, bakterijomis ir infekcijomis. Juodoji arbata plačiai žinoma kaip gerinanti širdies ir kraujagyslių veiklą. Vieni iš flavonoidų – teaflavinai, suteikiantys arbatai tamsų atspalvį – gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį. Juodojoje arbtoje esantis flavanolis taip pat padeda sumažinti insulto riziką, pagerina širdies ir kraujagyslių būklę, padeda kontroliuoti kraujospūdį (tačiau norint sulaukti šio efekto, kasdien bent 6 mėn. riekia gerti po 3 pudelius juodosios arbatos). Žalioji arbata ir jos privalumai Kinų ir indų medicinoje žalioji arbata vartota kaip virškinimą gerinantis ir kūno temperatūrą ir kraujotaką kontroliuoti padedantis preparatas. Gausiai vartojama (bent 5 pudeliai per dieną) žalioji arbata mažina širdies ir kraujagyslių, taip pat insulto ligų riziką, nes mažina blogojo cholesterolio kiekį, kraujo krešėjimą. Šis poveikis patvirtintas dviem Japonijoje atliktais tyrimais, kuriuose dalyvavo 40–82 tūkst. tiriamųjų. Taip pat tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali apsaugoti nuo krūties, prostatos, storosios žarnos bei kepenų vėžio ir uždegimų, taip pat gali padėti puoselėti odą, jai išlikti švariai ir švytinčiai. Žaliojoje arbatoje aptinkama šiek tiek vitaminų ir mineralų: kalcio, geležies, kalio, polifenolių, antioksidantų. Nors žalioji arbata padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, žinoma, kad joje yra ir kofeino, tad daug jos vartoti diabetu sergantys žmonės neturėtų. Viename 250 ml dydžio puodelyje yra apie 28 mg kofeino. Baltoji arbata ir jos privalumai Baltoji arbata yra subtilaus skonio. Ji gaunama iš Kininio arbatkrūmio (Camelia sinensis), kurio tėvynės – Indija ir Kinija. Tai mažiausiai apdorota arbatos rūšis. Kininis arbatkrūmis (Camelia sinensis). Šaltinis: Wikipedia (https://en.wikipedia.org/wiki/Camellia_sinensis) Baltojoje arbatoje gausu antioksidantų, todėl ji gali būti veiksminga kovojant su įvairiomis vėžio formomis. Baltoji arbata taip pat gali būti naudinga dantims: joje yra fluoro, katechinų ir taninų, kurie gali sustiprinti dantis, padėti kovoti su apnašomis ir padaryti dantis atsparesnius rūgščių bei cukraus poveikiui. Verdiktas Taigi, visos arbatos turi teigiamą poveikį mūsų organizmui, tačiau bene vertingiausios – žolelių bei augalinės (kinrožių, imbierų, Rooibos bei kiaulpienių) arbatos. Žinoma, jei nebijote, kad organizmas gaus per daug kofeino, saikingai vartokite juodąją, o kiek dažniau – ir žaliąją bei baltąją arbatas. Kurių arbatų vengti? ❗Šaltoji arbata, pirktiniai arbatos gėrimai. Daugeliui gali atrodyti, kad arbatos gėrimus (pavyzdžiui, matcha latte) gerti sveikiau nei kavą. Tačiau pirktiniuose arbatos gėrimuose gausu cukraus. Jeigu arbatos gėrimą ruošite namuose ar įsigysite patikimose kavinėse, viskas gerai. ❗Organizmą detoksikuojančios arbatos. Šiuo metu rinkoje galima rasti arbatų, neva padedančių greitai atsikratyti svorio. Tačiau į tokių arbatų sudėtį dažnai dedama vidurius laisvinančių medžiagų, tad arbata gali ne padėti, bet pakenkti. ❗Burbulinė arbata. Sparčiai tarp jaunimo išpopuliarėjusi burbulinė arbata taip pat naudos sveikatai neatneš, nes joje daug pridėtinio cukraus, angliavandenių, kalorijų, o kur dar visi dažikliai ir kiti priedai. Taip pat skaitykite: 5 vaistažolių arbatos, kurios padės geriau išsimiegoti https://www.minute.lt/vaistazoliu-arbatos-miegui/