SVARBU: Radiacinės saugos centro specialistai nuolat (24/7) stebi Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemos (RADIS) teikiamus matavimų duomenis ir apie foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimą Lietuvoje nedelsdami informuotų atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktų rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo.
Normalus gamtinis jonizuojančios spinduliuotės (gama dozės galios) lygis Lietuvoje svyruoja iki 300 nSv/h.Sekite radiacinį foną Lietuvoje realiuoju metu čia arba spustelkite mygtuką žemiau.
Branduolinio karo scenarijus yra siaubinga ir tuo pačiu labai rimta mintis, ir svarbu pabrėžti, kad gyventojams gali būti sudėtinga įveikti tokį iššūkį. Vis dėlto, kai kurie bendrieji patarimai gali padėti žmonėms geriau pasiruošti galimoms krizėms. Turėkite omenyje, kad šie patarimai yra labiau susiję su bendru pasiruošimu ekstremalioms situacijoms pasiruošimu ir negali užtikrinti pilno saugumo.
- Planuokite evakuaciją: Įvertinkite galimas evakuacijos kryptis ir vietoves, kur galėtumėte ieškoti prieglobsčio.
- Saugokitės radiacijos: Sužinokite, kaip elgtis esant radiacijai. Žinokite, kur yra artimiausia saugioji zona.
- Susikurkite šeimos planą: Nustatykite susitikimo vietą su šeimos nariais, nurodykite evakuacijos būdus ir turėkite iš anksto suplanuotą kontakto su šeima asmenį.
- Turėkite pasiruošimo rinkinį: Sudarykite krizės pasiruošimo rinkinį, kuriame būtų maistas (mažiausiai dviems savaitėms), vanduo, vaistai, pirminės pagalbos priemonės, žibintuvėliai, rekomenduotini yra maisto daviniai, išlikimo rinkiniai ir kt.
- Supraskite vietos saugumo planą: Išsiaiškinkite, kur yra artimiausiai esančios saugios vietos, prieglobsčiai arba šešėliuotos sritys, kur galėtumėte pasislėpti.
- Stebėkite pranešimus: Turėkite galimybę sekti oficialius pranešimus ir naujienas dėl įvykių, susijusių su galima branduoline grėsme.
- Turėkite bendravimo priemonių: Radijo aparatas, racijos, baterijos, įkraunami telefonai ir kitos bendravimo priemonės gali būti labai naudingos.
- Mokykitės: Gauti informaciją ir mokytis iššūkių sprendimo įgūdžių gali būti vertinga. Tai apima pagrindinę pirminę pagalbą ir kitus gyvybiškai svarbius įgūdžius.
- Sekite geopolitinį klimatą pasaulyje, ir nepanikuokite anksčiau laiko: Svarbu būti informuotam ir sąmoningam apie galimas grėsmes, bet kartu vengti panikos ir pasidalinti informacija su kitais.
- Palaikykite emocinį stabilumą: Įgyvendinkite praktikas, kurios padeda išlaikyti emocinį stabilumą, tokias kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar bendravimas su šeimos nariais.
5 faktai apie patį branduolinį sprogimą:
- Daugiafunkcinės pasekmės: Branduolinis sprogimas yra katastrofiškas įvykis, turintis daugiafunkcinių pasekmių. Įvykus sprogimui, išskiriami didelės temperatūros ir spaudimo bangos, radiacinis spinduliavimas, chemiškai pavojingos medžiagos ir elektromagnetinė energija.
- Spaudimo ir temperatūros efektai: Sprogus branduoliniam įtaisui, susidaro galinga spaudimo banga ir aukšta temperatūra, lemianti gaisrus ir pavojingas chemines reakcijas. Šie veiksniai sukelia pradinį sprogimo efektą ir gali padaryti didelę žalą aplinkai.
- Radiacinės pasekmės: Branduolinio sprogimo metu išsiskiria radioaktyvios medžiagos, kurios gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių žmonių sveikatai ir aplinkai. Radiacija gali sukelti ligas, pvz., vėžį, ir turi ilgalaikį poveikį biologinėms sistemoms.
- Pasekmės žmogaus organizmui: Tiesioginės sprogimo pasekmės žmogaus organizmui gali apimti nudegimus, traumas, radiacijos apsinuodijimą ir kitus sunkius sveikatos sutrikimus. Be to, psichologinės pasekmės, tokios kaip stresas ir psichinė trauma, gali ilgam laikui paveikti paveiktus asmenis.
- Globalus efektas: Branduolinis sprogimas gali turėti ne tik vietinį, bet ir globalų poveikį. Jeigu sprogimas vyksta į daugiasluoksnę atmosferą, tai gali sukelti tarptautines pasekmes, tokias kaip branduolinę žiemą (nuclear winter). Tai reiškia, kad išmetamos dalelės gali užtemdyti Saulę, sutrikdyti klimatą ir turėti ilgalaikį poveikį planetos ekosistemai.
Svarbu pabrėžti, kad visos šios pasekmės yra pavojingos ir katastrofiškos, todėl tarptautinė bendruomenė siekia branduolinių ginklų kontrolės ir prevencijos priemonių, kad sumažintų šią rimtą grėsmę, ypač po didžiausios ir galingiausios žmonijos istorijoje atominės „Tsar“ bombos bandymo 1961 metais. Tikėkimės, kad tokios siaubingos situacijos niekada neatsitiks.
Susijęs vaizdo reportažas: Kas, jeigu Vilniuje nukristų atominė bomba?
Discussion about this post