Vyturys ar pelėda: mokslininkai paaiškino, kodėl bandymas keltis anksčiau gali pakenkti jūsų sveikatai

Anksti kėlęs – nesigailėsi? mokslas turi kitą nuomonę

„Anksti kėlęs, anksti radęs“, – šį posakį girdime nuo vaikystės. Visuomenėje įsitvirtinęs įsitikinimas, kad sėkmė priklauso anksti rytą pradedantiems žmonėms. Darbas ir mokykla nuo aštuntos valandos ryto tapo norma, tačiau kas nutinka, jei jūsų organizmas tam tiesiog nepritaikytas?

Daugybė žmonių jaučiasi kalti ar tingūs, nes negali produktyviai dirbti anksti ryte. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tai ne valios ar disciplīnos, o biologijos klausimas. Pasirodo, bandymas priversti save tapti „vyturiu“, kai esate „pelėda“, gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Kas yra chronotipas ir kodėl tai ne pasirinkimas

Jūsų polinkis būti aktyviam ryte ar vakare yra vadinamas chronotipu. Tai vidinis biologinis laikrodis, kuris yra genetiškai nulemtas ir reguliuoja miego bei būdravimo ciklus. Tai nėra įprotis, kurį galima lengvai pakeisti – tai įgimta savybė, panaši į akių spalvą.

Chronotipą veikia ne tik genai, bet ir amžius. Pavyzdžiui, paaugliai natūraliai tampa „pelėdomis“ dėl hormoninių pokyčių, o vyresniame amžiuje žmonės dažniau linksta tapti „vyturiais“. Svarbu suprasti, kad dauguma žmonių nėra kraštutinumai – jie yra kažkur per vidurį, su polinkiu į vieną ar kitą pusę.

Mokslininkai pabrėžia, kad nei vienas chronotipas nėra pranašesnis už kitą. „Vyturiai“ pasiekia didžiausią produktyvumą pirmoje dienos pusėje, o „pelėdų“ protinis aktyvumas ir kūrybiškumas sužiba po pietų ar vakare.

Socialinis „džetlagas“: nematoma grėsmė sveikatai

Problema kyla tada, kai socialiniai reikalavimai – pavyzdžiui, standartinės darbo valandos – neatitinka vidinio biologinio ritmo. Šis neatitikimas vadinamas socialiniu „džetlagu“ ir tai nėra tik metafora – tai realus fiziologinis stresas organizmui.

Žmogus, kurio organizmas natūraliai pasiruošęs miegoti vėlai, bet privalo keltis anksti, nuolat kenčia nuo miego trūkumo. Ilgainiui tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų: didėja streso lygis, sutrinka medžiagų apykaita, kyla kraujospūdis, silpnėja imuninė sistema.

Vieno tyrimo duomenimis, kiekviena socialinio „džetlago“ valanda širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina net 11 procentų. Tai reiškia, kad bandymas gyventi ne pagal savo prigimtinį ritmą kasdien po truputį alina organizmą.

Ar įmanoma „pelėdą“ paversti „vyturiu“?

Nors visiškai pakeisti savo chronotipo neįmanoma, tam tikrų pokyčių pasiekti galima. Reguliarus rytinės saulės šviesos poveikis, mėlynos šviesos vengimas vakarais ir pastovus miego režimas gali padėti pastumti vidinį laikrodį keliomis dešimtimis minučių, kartais net valanda.

Tačiau ekspertai perspėja, kad tikra „pelėda“ niekada netaps tikru „vyturiu“. Bandymai jėga laužyti savo biologiją dažniausiai baigiasi ne sėkme, o lėtiniu nuovargiu ir nuolatiniu kaltės jausmu.

Geriausia strategija – ne bandyti save pakeisti, o stengtis pritaikyti aplinką. Jei įmanoma, rinkitės lankstų darbo grafiką, sudėtingiausias užduotis planuokite savo produktyviausiu metu ir eikite miegoti tada, kai kūnas to prašo, o ne tada, kai „reikia“. Suprasti ir priimti savo chronotipą yra pirmas žingsnis į geresnę savijautą ir sveikatą.