Minutė
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Nuolaidos vitaminams

    Prieš eidami į vaistinę papildų, perskaitykite tai: galite sutaupyti iki 50 %

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus

    Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį

    Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus

    Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti

    Pamatėte baltą drugelį? Senoliai tai laikė geru ženklu – štai, ką jis reiškia

    Ką jūsų elgesys eilėje išduoda apie jūsų charakterį? Psichologų įžvalgos

    Laikrodis ant dešinės rankos – ne tik įprotis: dvi psichologinės priežastys, atskleidžiančios jūsų charakterį

    Dušo paslaptis: mokslininkai atskleidė, kodėl genialios idėjos gimsta būtent ten

    Neįtikėtina svogūnų lukštų nauda: kaip nemokamai pagerinti saulės baterijų veikimą

  • Finansai
    Dabartiniai eurai taps istorija

    Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

    Chat GPT neveikia

    Kaip modernūs Babelio bokštai svyruoja: kodėl „ChatGPT“ ir „Codex“ užlūžimas yra kažkas daugiau nei tik techninė klaida

    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Nuolaidos vitaminams

    Prieš eidami į vaistinę papildų, perskaitykite tai: galite sutaupyti iki 50 %

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus

    Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį

    Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus

    Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti

    Pamatėte baltą drugelį? Senoliai tai laikė geru ženklu – štai, ką jis reiškia

    Ką jūsų elgesys eilėje išduoda apie jūsų charakterį? Psichologų įžvalgos

    Laikrodis ant dešinės rankos – ne tik įprotis: dvi psichologinės priežastys, atskleidžiančios jūsų charakterį

    Dušo paslaptis: mokslininkai atskleidė, kodėl genialios idėjos gimsta būtent ten

    Neįtikėtina svogūnų lukštų nauda: kaip nemokamai pagerinti saulės baterijų veikimą

  • Finansai
    Dabartiniai eurai taps istorija

    Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

    Chat GPT neveikia

    Kaip modernūs Babelio bokštai svyruoja: kodėl „ChatGPT“ ir „Codex“ užlūžimas yra kažkas daugiau nei tik techninė klaida

    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
Minutė
No Result
View All Result
Pradinis Straipsniai ir naujienos Verslas ir finansai

Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

🖊️ Minute.lt
21 rugsėjo, 2026
Kategorija: Verslas ir finansai
Dabartiniai eurai taps istorija

Įprasti eurų banknotai netrukus gali atrodyti kaip praeities reliktas. Europos Centrinis Bankas ruošia visiškai naują banknotų seriją, o šiandien, rugsėjo 21-ąją, europiečiai turi paskutinę galimybę pareikšti nuomonę apie dešimt atrinktų dizaino pasiūlymų.

Tačiau išvydus skirtingus būsimų eurų variantus gali kilti natūralus klausimas: ar Lietuva, Estija, Vokietija ir kitos šalys gaus skirtingus banknotus?

Atsakymas aiškus – ne.

Lietuviškų eurų nebus

Nors eurų dizainą ruošiamasi iš esmės atnaujinti, principas nesikeis: to paties nominalo euro banknotai bus vienodi visoje euro zonoje.

Tai reiškia, kad Lietuva neturės savo eurų banknoto, Estija – estiško, Vokietija – vokiško ir t.t.

Toks principas taikomas ir dabar: euro banknotai neturi nacionalinės pusės ir nepriklauso nuo to, kurioje euro zonos valstybėje jie išleisti į apyvartą. Todėl, pavyzdžiui, jeigu galutiniame dizaine ant tam tikro nominalo atsiras garsus Europos kultūros veikėjas, tokį patį banknotą piniginėje galės turėti tiek lietuvis, tiek estas ar ispanas.

Bet kodėl mūsų monetos skirtingos?

Čia ir slypi dažnai painiojama detalė. Banknotai ir monetos yra skirtingi.

Euro monetos turi bendrą europinę pusę ir nacionalinę pusę. Pavyzdžiui, Estijos monetose galima pamatyti Estijos geografinį atvaizdą ir užrašą „Eesti“. Nepaisant nacionalinio dizaino, tokia moneta galioja visoje euro zonoje.

Banknotai tokios nacionalinės pusės neturi.

Eurai atrodys visiškai kitaip

ECB šiuo metu renkasi iš dešimties dizaino pasiūlymų, sukurtų pagal dvi temas – „Europos kultūra“ ir „Upės ir paukščiai“.

Dizaino konkursas sulaukė daugiau kaip 1 200 paraiškų. Atrinkti 25 dizaineriai kūrė konkrečius pasiūlymus, o ekspertų komisija iš jų išrinko dešimt finalinių variantų.

Tačiau internete matomi naujieji eurai dar nėra galutiniai.

ECB Valdančioji taryba galutinį dizainą turėtų pasirinkti maždaug 2026 metų pabaigoje. Priimant sprendimą bus vertinama ne tik visuomenės nuomonė, bet ir ekspertų išvados bei techninis dizainų įvertinimas.

Ant 100 eurų banknoto – Leonardo da Vinci?

Vienas iš dviejų galimų naujųjų eurų banknotų pasaulių atrodo visiškai kitaip nei dabartiniai pinigai.

Tema pavadinta „Europos kultūra“. Jei galiausiai būtų pasirinkta šios krypties koncepcija, ant banknotų galėtų atsirasti realios istorinės asmenybės.

Numatyti motyvai tikrai intriguoja:

5 eurai – Maria Callas,
10 eurų – Ludwigas van Beethovenas,
20 eurų – Marie Curie,
50 eurų – Miguelis de Cervantesas,
100 eurų – Leonardo da Vinci,
200 eurų – Bertha von Suttner.

Kitoje banknotų pusėje būtų vaizduojamos su Europos kultūra susijusios vietos ir veiklos – nuo gatvės atlikėjų ir mokyklų iki bibliotekų, muziejų bei viešųjų aikščių.

Taigi Leonardo da Vinci ant 100 eurų banknoto nėra interneto fantazija – tai vienas iš oficialiai svarstomos temos motyvų.

Tačiau yra ir visiškai kitoks variantas.

Dabartiniai eurai taps istorija

Vietoje garsių žmonių – paukščiai ir upės

Antroji tema vadinasi „Upės ir paukščiai“. Čia garsių istorinių asmenybių neliktų. Vietoje jų banknotuose atsirastų Europos gamta.

Temoje „Upės ir paukščiai“ eurų banknotai pasakotų simbolinę upės kelionę nuo ištakų iki jūros: ant

5 € būtų kalnų šaltinis ir sienalaipys,
10 € – krioklys ir tulžys,
20 € – upės slėnis ir bitininkai,
50 € – vingiuojanti upė ir baltasis gandras,
100 € – upės žiotys ir avocetė,
200 € – jūra, bangos ir šiaurinis padūkėlis.

Kitoje banknotų pusėje būtų vaizduojamos svarbiausios Europos Sąjungos institucijos.

Tai reiškia, kad būsimieji eurai gali būti nepanašūs į tuos, kuriuos nešiojamės piniginėse šiandien.

Kodėl apskritai keičiami eurai?

Priežastis nėra vien noras pagražinti pinigus.

ECB aiškina, kad centriniai bankai periodiškai atnaujina banknotus tam, kad juos būtų sunkiau padirbti. Kartu siekiama, kad naujos kartos eurai būtų tvaresni, prieinamesni žmonėms su regos sutrikimais ir geriau atspindėtų šiandieninę Europą.

Dabartiniuose euro banknotuose dominuoja skirtingų Europos architektūros laikotarpių langų, vartų ir tiltų motyvai. Naujoji serija reikštų vieną ryškiausių euro išvaizdos pokyčių per daugiau kaip du dešimtmečius.

Rytoj pinigų keisti nereikės

Net ir išrinkus laimėtoją naujų banknotų greitai nepamatysime.

Pasirinktas dizainas dar bus tobulinamas ir testuojamas, o tik tada prasidės gamyba. ECB nurodo, kad prireiks kelerių metų, kol naujosios serijos eurai pasieks žmonių pinigines.

Dar svarbiau – dabartiniai eurai dėl to staiga netaps beverčiai.

ECB skelbia, kad ankstesnių serijų banknotai išlaikys savo vertę ir cirkuliuos kartu su naujosios serijos banknotais.

Taigi vieną dieną jūsų piniginėje gali atsidurti du visiškai skirtingai atrodantys 50 eurų banknotai – ir abu bus tikri bei verti lygiai tiek pat.

Naujasis dizainas taps pirmuoju visapusišku euro banknotų išvaizdos atnaujinimu nuo grynųjų eurų pasirodymo 2002 metais.

Šaltinis:
https://www.ecb.europa.eu/euro/banknotes/future_banknotes/html/index.lt.html

Naujienos iš interneto

Raktažodžiai: Euraipinigai

Kiti straipsniai

„Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

„Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

31 liepos, 2025
Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

25 birželio, 2025
Vaiko pinigai 2025 metais: kas keičiasi ir ką reikia žinoti?

Vaiko pinigai 2025 metais: kas keičiasi ir ką reikia žinoti?

2 sausio, 2025
Pinigų psichologija kas tai ir kaip ji veikia mūsų finansus

Pinigų psichologija: kas tai ir kaip ji veikia mūsų finansus

21 rugpjūčio, 2024
9 didžiausios klaidos, kurias darome valdydami pinigus

9 didžiausios klaidos, kurias darome valdydami pinigus

28 sausio, 2024
Nebeturių pinigų. Iš kur jų gauti 7 praktiški patarimai

Nebeturiu pinigų. Iš kur jų gauti? 7 praktiški patarimai

30 sausio, 2024

Skaitomiausi

  • Stilistai atskleidė tiesą apie žilus plaukus: kodėl dešimtmečius slėptas bruožas tampa privalumu

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Pamirštas mygtukas telefone: kodėl dėl jo jūsų baterija išsenka per pusdienį?

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Miegoti kartu ar atskirai: mokslininkai turi netikėtą atsakymą poroms

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Paslaptis, kurią slepia prekybos centrai: kaip kvapai priverčia jus išleisti daugiau

    0 shares
    Share 0 Tweet 0

Naujausi

  • Spalio 6-osios horoskopas: astrologai įvardijo du ženklus, kuriems itin pasiseks
  • Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus
  • Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį
  • Spalio 5-osios horoskopas: vienam ženklui žvaigždės žada permainas karjeroje
  • Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa
  • Spalio 2-osios horoskopas: vienam ženklui žvaigždės siunčia rimtą įspėjimą
  • Spalio 1-osios horoskopas: trims Zodiako ženklams žvaigždės žada sėkmę
  • Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus
  • Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti
  • Rugsėjo 30-osios horoskopas: trims ženklams ši diena bus lemtinga
Facebook

Internetinis gyvenimo būdo žurnalas ir patikimas šaltinis įvairioms gyvenimo situacijoms.

Reklamos klausimais rašykite: redakcija@minute.lt.

Sekite mus „Facebook“ platformoje: facebook.com/minutelt.

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.

No Result
View All Result
  • Santykiai
  • Sveikata
  • Sodininkystė
  • Gyvenimo būdas
  • Finansai
  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.