Kodėl moterys šąla dažniau nei vyrai? Mokslininkai aptiko netikėtą užuominą

Viename kambaryje vyras vaikšto trumpomis rankovėmis, o moteris tuo metu ieško šiltesnio megztinio. Pažįstama situacija? Pasirodo, skirtingas šalčio pojūtis gali būti susijęs ne tik su kūno sudėjimu ar kraujotaka. Naujas mokslininkų tyrimas atskleidė, kad svarbų vaidmenį gali atlikti ir hormonai bei odoje esantys temperatūros jutikliai.

Kodėl moterys šąla dažniau? Atsakymo ieškojo tyrinėdami peles

2026 metų spalio 28 dieną moksliniame žurnale „The Journal of Physiology“ paskelbto tyrimo autoriai siekė išsiaiškinti, kodėl patinai ir patelės gali skirtingai reaguoti į aplinkos temperatūrą.

Eksperimentuose buvo stebimos pelės, galinčios pasirinkti skirtingos temperatūros paviršius. Paaiškėjo, kad patelės vidutiniškai rinkosi maždaug 4 °C šiltesnį paviršių nei patinai.

Mokslininkus ypač sudomino tai, kad šie skirtumai gali būti susiję su temperatūros jutimo mechanizmais odoje.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tyrimas atliktas su pelėmis. Nors jo rezultatai gali padėti geriau suprasti žmonių šalčio pojūtį, tiesiogiai pritaikyti išvadų moterims ir vyrams kol kas negalima.

Netikėtas testosterono vaidmuo

Vienas įdomiausių tyrimo aspektų – vyriškojo lytinio hormono testosterono poveikis. Mokslininkai nagrinėjo temperatūrai jautrius baltymus TRPM8 ir TRPM2. Jie dalyvauja nervų sistemos procesuose, leidžiančiuose organizmui aptikti temperatūros pokyčius.

Eksperimentai parodė, kad testosteronas gali veikti šių temperatūros jutiklių aktyvumą. Sumažinus testosterono poveikį pelių patinams, jų elgesys pasikeitė – jie dažniau rinkosi šiltesnį paviršių.

Tai leidžia manyti, kad skirtingas šalčio ir šilumos suvokimas gali būti susijęs ne tik su fiziniais kūno skirtumais, bet ir su hormonų poveikiu nervų sistemai. Tačiau tai dar nereiškia, kad testosteronas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys dažniau jaučia šaltį.

Kodėl vieniems žmonėms šalta, o kitiems – ne?

Nors naujasis tyrimas pateikė įdomių užuominų, žmonių temperatūros pojūtį lemia daugybė veiksnių.

• Raumenų masė. Raumenys gamina šilumą, todėl didesnė raumenų masė gali turėti įtakos organizmo šilumos gamybai. Vidutiniškai vyrai turi daugiau raumenų masės nei moterys.
• Kraujotaka. Kai organizmas siekia išsaugoti šilumą, susiaurėja periferinės kraujagyslės. Dėl to rankos ir kojos gali greičiau atšalti.
• Kūno dydis ir sudėjimas. Šilumos praradimui svarbus kūno paviršiaus ploto ir masės santykis. Mažesnio kūno žmonės tam tikromis sąlygomis gali greičiau prarasti šilumą.
• Hormoniniai pokyčiai. Kūno temperatūros reguliavimui įtakos gali turėti ir hormonų svyravimai, įskaitant menstruacijų ciklo metu vykstančius pokyčius.

Taigi šalčio pojūtis yra individualus, o skirtumai tarp moterų ir vyrų nebūtinai pasireiškia kiekvienam žmogui.

Ar ateityje kitaip reguliuosime kambarių temperatūrą?

Šis tyrimas primena, kad visiems vienodai komfortiška temperatūra nebūtinai egzistuoja. Mokslininkų atradimai gali padėti geriau suprasti, kaip organizmas suvokia šaltį ir šilumą, tačiau kol kas per anksti teigti, kad jie pakeis patalpų šildymo ar vėsinimo rekomendacijas.

Svarbiausia tyrimo žinia – temperatūros pojūtis priklauso ne vien nuo termometro rodmenų, bet ir nuo sudėtingų biologinių procesų.

Tad kai kitą kartą vienam šeimos nariui bus per karšta, o kitam per šalta, gali būti, kad abu iš tiesų skirtingai jaučia tą pačią temperatūrą.

Nuotraukos asociatyvinės.