Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

Daugelis iš mūsų užaugo su močiutės pamokymu: „Nupjauk parudavusį obuolio šoną, o likusį suvalgyk – juk sveika, vitaminai!“. Tačiau tai, kas buvo tiesa prieš trisdešimt metų, šiandien tampa pavojingu žaidimu su savo sveikata. Mokslininkai perspėja: dėl šiltėjančio klimato mūsų soduose ir daržuose įsikuria nauji, kur kas agresyvesni pelėsiniai grybai, gaminantys itin toksiškas medžiagas. Tai – mikotoksinai.

Tropiniai mikotoksinai migruoja į šiaurę

Ilgą laiką Lietuva buvo laikoma santykinai saugia zona. Mūsų vėsios žiemos ir vidutinio karštumo vasaros neleisdavo išplisti pavojingiausiems mikotoksinams, kurie būdingi tropiniams regionams. Tačiau situacija keičiasi dramatiškai.

2024 m. pabaigoje žurnale Nature Climate Change publikuota studija atskleidė, kad pelėsinių grybų zonos juda link ašigalių vidutiniškai 3–5 kilometrus per metus greičiu. Tai reiškia, kad rūšys, kurios anksčiau kankino tik Italijos ar Ispanijos ūkininkus, dabar puikiai jaučiasi Lietuvoje.

Aflatoksinai – naujasis mūsų daržų svečias

Vienas pavojingiausių radinių pastarųjų metų tyrimuose – didėjanti aflatoksinų koncentracija Vidurio ir Šiaurės Europoje. Tai viena stipriausių gamtoje randamų kancerogeninių medžiagų, kurią išskiria Aspergillus flavus grybelis.

Pagal EFSA (Europos maisto saugos tarnybos) 2024 m. ataskaitą, dėl dažnėjančių karščio bangų ir drėgmės svyravimų, šis grybelis vis dažniau aptinkamas ne tik importuojamuose riešutuose, bet ir vietinėje kukurūzų produkcijoje bei saulėgrąžose. Aflatoksinai yra tiesiogiai siejami su kepenų vėžiu ir imuninės sistemos slopinimu.

Kodėl „nupjauti ir valgyti“ nebegalima?

Senieji pelėsiai, su kuriais kovojo mūsų protėviai, dažnai būdavo paviršiniai. Šiuolaikinės, agresyvios rūšys veikia kitaip. 2025 m. Frontiers in Plant Science paskelbtame tyrime mokslininkai naudojo fluorescencinę mikroskopiją, kad pamatytų, kaip greitai toksinai plinta vaisiaus viduje.

Rezultatai šokiruojantys: minkštuose vaisiuose (pomidoruose, persikuose, uogose) toksinai nukeliauja į kitą vaisiaus galą per mažiau nei 24 valandas nuo pirmosios matomos dėmės atsiradimo. Net jei obuolys kietas, mikroskopiniai pelėsio siūlai (micelis) prasiskverbia kur kas giliau, nei siekia mūsų peilis.

Mikotoksinai: karštis jų nenužudo

Daugelis klaidingai mano, kad išvirus uogienę ar iškepus obuolių pyragą, problema išnyksta. Naujausi Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) tyrimai patvirtina:

• Patulinas (dažniausias obuolių toksinas) išlieka stabilus net 100 °C temperatūroje.
• Kepimas orkaitėje sumažina toksinų kiekį tik apie 20–40 %, o tai reiškia, kad didžioji dalis nuodų lieka jūsų desertuose.

Ką daryti? Naujosios išgyvenimo taisyklės

Mokslininkai pabrėžia – senoji „taupumo kultūra“ turi užleisti vietą saugumui.

1. Vienas pūva – visi pūva. Jei pakuotėje viena braškė ar šilauogė yra supuvusi, didelė tikimybė, kad visos likusios jau yra užterštos nematomomis sporomis.
2. Krituoliai – ne maistui. Obuoliai, nukritę ant žemės, per pažeistą odelę akimirksniu pasisavina dirvožemyje esančius grybus. Juos naudoti naminėms sultims be itin kruopštaus atrankos proceso yra rizikinga.
3. Stebėkite šerdį. Jei pjaunate obuolį ir matote parudavusią šerdį (nors išorė graži) – meskite jį nedvejodami. Tai ženklas, kad toksinai gaminasi pačioje vaisiaus širdyje.

Klimato kaita nėra tik tirpstantys ledynai – tai ir keičiantis biologinis karas mūsų lėkštėse. Būkite budrūs: tai, kas atrodo kaip nedidelė ruda dėmelė, gali būti egzotiškas nuodas, kurio jūsų organizmas dar nemoka atpažinti.

Informacijos šaltiniai:

• European Food Safety Authority (EFSA), 2024 Report on Mycotoxins in Food.
• Nature Climate Change (2024): „Range expansion of fungal pathogens under global warming”.
• Frontiers in Plant Science (2025): „Visualizing mycotoxin diffusion in soft and hard fruits”.
• German Federal Institute for Risk Assessment (BfR), Technical Guidelines 2025.

Nuotraukos asociatyvinės ©canva.