Ryžiai yra vienas pagrindinių maisto produktų visame pasaulyje, maitinantis daugiau nei pusę planetos gyventojų. Daugelyje kultūrų ryžių plovimas prieš virimą yra perduodamas iš kartos į kartą kaip neginčijama taisyklė. Tačiau moderniame pasaulyje, kur maisto saugos standartai yra itin griežti, o produktai vartotojus pasiekia švariose pakuotėse, vis dažniau kyla klausimas: ar šis žingsnis vis dar būtinas? Moksliniai tyrimai rodo, kad ryžių plovimas yra ne tik kulinarinio įpročio reikalas – jis daro tiesioginę įtaką tam, kas patenka į mūsų organizmą.
Šiuolaikinės grėsmės: arsenas ir mikroplastikas
Istorinė priežastis plauti ryžius buvo paprasta – pašalinti dulkes, vabzdžius, smulkius akmenukus ar gamybinio proceso metu užsilikusius lukštus. Šiandien pramoniniu būdu apdoroti ryžiai yra kruopščiai valomi, džiovinami ir poliruojami, todėl matomų nešvarumų juose praktiškai nelieka. Nepaisant to, atsirado naujų, plika akimi nematomų priežasčių, kodėl vandens procedūros ryžiams yra naudingos sveikatai.
Didžiausią susirūpinimą maisto saugos specialistams kelia neorganinis arsenas. Ryžiai, augdami užlietose terasose, iš dirvožemio ir vandens sugeria gerokai daugiau arseno nei kiti javai. Arsenas yra toksiškas sunkusis metalas, kurio ilgalaikis vartojimas siejamas su padidėjusia vėžinių susirgimų, širdies ligų ir diabeto rizika. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kruopštus ryžių perplovimas po tekančiu vandeniu padeda pašalinti dalį šio toksino, esančio grūdelių paviršiuje.
Kita moderni problema – mikroplastikas. Mūsų aplinkoje esančios plastiko dalelės neišvengiamai patenka ir į maisto grandinę. 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančių faktų: ryžių pakuotėse dažnai randama mikroplastiko likučių. Eksperimento metu paaiškėjo, kad paprastas ryžių plovimas prieš virimą gali sumažinti mikroplastiko kiekį galutiniame patiekale net 20–40 procentų. Žinant, kad ilgalaikis mikroplastiko poveikis žmogaus endokrininei ir imuninei sistemai vis dar tiriamas, jo kiekio sumažinimas lėkštėje yra svarbus žingsnis sveikatos link.

Maistinių medžiagų praradimas: ar verta nerimauti?
Kritikai dažnai pastebi, kad plaunant ryžius nukenčia jų maistinė vertė. Kartu su vandeniu pasišalina nedidelis kiekis vandenyje tirpių vitaminų ir mineralų, tokių kaip geležis, cinkas, varis ir vanadis. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV, parduodami ryžiai yra specialiai praturtinami šiais mikronutrientais po poliravimo proceso. Tokiu atveju plovimas tiesiog nubraukia pridėtinę vertę.
Visgi maisto mokslininkai ramina: ryžiai vakarų šalių mityboje dažniausiai nėra pagrindinis šių vitaminų ir mineralų šaltinis. Jei jūsų mityba yra įvairi, pilna daržovių, baltymų ir kitų naudingų produktų, minimalus medžiagų praradimas plaunant ryžius neturės jokios neigiamos įtakos jūsų bendrai sveikatos būklei. Svorio svarstyklėse apsauga nuo arseno ir plastiko dalelių nusveria prarastus kelis procentus mineralų.
Ar ryžių plovimas prieš virimą padės pagaminti purius ryžius?
Įdomu tai, kad ilgą laiką gyvavęs mitas, jog plovimas daro ryžius puresnius ir mažiau lipnius, neseniai buvo paneigtas. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad paviršinio krakmolo (amilozės) nuplovimas nekeičia ryžių lipnumo savybių po išvirimo. Lipnumą iš tikrųjų lemia grūdo viduje esantis krakmolo tipas – amilopektinas, kuris išsiskiria pačio virimo metu. Todėl, jei norite birių ryžių, svarbiau pasirinkti tinkamą jų rūšį (pavyzdžiui, Basmati ar Jazminų), o ne tikėtis, kad plovimas pakeis jų struktūrą.

Apibendrinant galima teigti, kad ryžių plovimas prieš virimą šiandien turi daugiau įtakos ne patiekalo išvaizdai, o jūsų organizmo švarai. Norint pasiekti geriausią balansą tarp saugumo ir maistinių medžiagų išsaugojimo, maisto specialistai rekomenduoja ryžius prieš virimą švelniai perplauti šaltu vandeniu 1–2 kartus. Tai paprastas, vos minutę užtrunkantis virtuvės ritualas, padedantis apsaugoti kūną nuo nepageidaujamų aplinkos teršalų.

















































Sekite mus „Facebook“ 👍






