Sekite mus „Facebook“ 👍
Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Įvairiausios blogos naujienos: karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje.
Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos.
Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos naujienos
Norint suprasti, kodėl neigiamos naujienos mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu.
Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų.
Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi.
Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklio
Didžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso.
Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą.
Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadės
Matant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą.
Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą.
Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių.
Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – vėl grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.
