Sekite mus „Facebook“ 👍
Nemokamas maistas prie gėrimo: kas yra tapas?
Įsivaizduokite situaciją: Ispanijos mieste Granadoje užsisakote bokalą alaus už tris eurus, o padavėjas kartu atneša ir lėkštę karšto užkandžio – pavyzdžiui, sumuštinį, bulvyčių su padažu ar gabalėlį tradicinės tortilijos. Tai ne speciali akcija ar klaida – tai tapas, neatsiejama Andalūzijos regiono kultūros dalis.
Granadoje, Almerijoje ir kai kuriuose kituose miestuose galioja nerašyta taisyklė: prie kiekvieno alkoholinio gėrimo patiekiamas nemokamas užkandis. Užsisakius antrą gėrimą, atkeliaus jau kitoks patiekalas. Taip trys bokalai alaus ar taurės vyno gali virsti pilnaverte trijų patiekalų vakariene, kainuojančia mažiau nei dešimt eurų.
Itališkas atitikmuo – soti vakarienė su kokteiliu
Panaši, tačiau šiek tiek kitokia sistema veikia ir Šiaurės Italijoje. Milane ar Turine populiari aperitivo tradicija, kai barai nuo maždaug šeštos iki devintos valandos vakaro siūlo specialų formatą: perkate gėrimą (dažniausiai kokteilį už 5–10 eurų) ir gaunate neribotą prieigą prie savitarnos stalo.
Ant šio stalo galima rasti įvairiausių patiekalų: makaronų, picos gabalėlių, salotų, sūrių ir kitų užkandžių. „Vietiniai aperitivo dažnai naudoja kaip alternatyvą vakarienei. Tai nėra turistų vilionė – barams tai apsimoka, nes gėrimų antkainis padengia maisto išlaidas“, – aiškina kelionių konsultantė Rasa.
Kitos gudrybės, padedančios sutaupyti
Sumanūs keliautojai žino, kad sutaupyti galima ne tik maisto sąskaita. Egzistuoja ir daugiau būdų išvengti nebūtinų išlaidų, pasinaudojant viešai prieinamomis paslaugomis.
Nemokami patogumai. Užuot mokėjus už tualetą stotyje, galima drąsiai užeiti į didelių viešbučių tinklų, tokių kaip „Hilton“ ar „Marriott“, vestibiulius. Jų tualetai paprastai būna erdvūs, švarūs ir prieinami visiems. Taip pat daugelyje didžiųjų oro uostų (Frankfurto, Amsterdamo, Helsinkio) tranzito zonose yra įrengti dušai, kuriais galima pasinaudoti nemokamai arba už simbolinį kelių eurų mokestį – tai puiki išeitis turint ilgą persėdimą tarp skrydžių.
Geriamasis vanduo. Viena dažniausių turistų klaidų – nuolatinis vandens pirkimas buteliukuose. Daugelyje Europos miestų, pavyzdžiui, Romoje, Paryžiuje ar Vienoje, gausu viešų geriamojo vandens fontanėlių. Jų vietas galima lengvai rasti žemėlapiuose. Per savaitę atsisakius pirktinio vandens galima sutaupyti keliasdešimt eurų – sumą, už kurią Granadoje išeitų ne viena vakarienė su tapas.
Kodėl apie tai nerašoma kelionių vadovuose?
Kyla natūralus klausimas: kodėl tokia naudinga informacija dažnai nepasiekia turistų? Pasak kelionių ekspertų, atsakymas paprastas – tai komerciškai nenaudinga.
„Kelionių agentūros ir gidai dažnai bendradarbiauja su restoranais, kurie moka komisinius už atvestus klientus. Tuo tarpu viešas geriamojo vandens fontanas ar baras, siūlantis nemokamą maistą, jokios finansinės naudos tarpininkams neduoda“, – teigia Rasa. Anot jos, tai nėra taisyklių apėjimas, o tiesiog naudojimasis vietine infrastruktūra ir svetingumo tradicijomis, kurios nėra aktyviai reklamuojamos.
Prieš planuojant kitą kelionę, verta pasidomėti ne tik lankytinomis vietomis, bet ir vietinėmis tradicijomis. Patikrinus, ar mieste veikia tapas arba aperitivo sistema, kur rasti geriamojo vandens fontanų ir ar oro uoste yra dušai, galima ne tik gerokai sumažinti kelionės biudžetą, bet ir pasijusti nebe turistu, o vietiniu gyventoju.
