Sekite mus „Facebook“ 👍
Kada prasideda senatvė? Britų tyrimas pateikė netikėtą atsakymą
Daugelis žmonių, paklausti, kada prasideda senatvė, tikriausiai paminėtų 60 ar 65 metų ribą. Tačiau naujausias didelės apimties tyrimas Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad visuomenės požiūris keičiasi, o senatvės slenkstis nusikėlė į kur kas vėlesnį amžių, nei manyta iki šiol.
Tūkstančiai britų dalyvavo „Seven Seas” surengtoje apklausoje, kurios rezultatai privertė tyrėjus iš naujo įvertinti senėjimo sampratą. Paaiškėjo, kad vidutiniškai žmonės senatvės pradžia laiko 69-erius metus.
„Mes tikėjomės matyti 63 ar 65 metus, o gavome 69”, – rezultatus komentavo viena iš tyrimo vadovių Harriet Bayliss. Šis skaičius yra net septyneriais metais didesnis, palyginti su ankstesniais tyrimais, kuriuose senatvės riba buvo laikomi 62 metai. Pasak specialistų, toks pokytis atspindi ne tik ilgesnę gyvenimo trukmę, bet ir pasikeitusį žmonių požiūrį į savo sveikatą, aktyvumą ir kasdienybę.
Kartų požiūris skiriasi: Z karta senatvę suskaidė į etapus
Viena įdomiausių tyrimo dalių atskleidė ryškius kartų skirtumus. Kūdikių bumo kartos atstovai (gimę maždaug 1946–1964 m.) senatvės pradžią sieja su 67 metais, o štai Z karta (gimę po 1997 m.) šį procesą vertina daug fragmentiškiau.
Jaunimo nuomone, skirtingi gebėjimai silpsta skirtingu metu:
- Protinis aštrumas pradeda blėsti nuo 62 metų.
- Gebėjimas prisitaikyti prie naujų technologijų – nuo 59 metų.
- Supratimas apie stilių ir madas – jau nuo 56 metų.
Netikėtas atradimas: jaunimas itin vertina vyresnius kolegas
Nors Z karta nubrėžė žemiausias senėjimo ribas, tyrimas atskleidė paradoksą: būtent jaunoji karta labiausiai vertina vyresnius darbuotojus. Priešingai populiariam mitui apie kartų konfliktą darbo vietoje, jaunimas patirtį ir patikimumą laiko didžiuliu pranašumu.
„Supaprastintas pasakojimas, kad jaunimas niekina vyresnę kartą, tiesiog neatitinka duomenų. Jaunoji karta mato vertę ten, kur patys vyresnieji jos kartais nebemato”, – pabrėžė H. Bayliss. Personalo specialistai taip pat pastebi, kad kritinėse situacijose, kai reikia greito ir patikimo sprendimo, dažnai kreipiamasi būtent į vyresnius, daugiau patirties sukaupusius kolegas.
Svarbiau ne amžius, o požiūris
Psichologai antrina, kad biologinis amžius ne visada atspindi žmogaus savijautą. Kur kas svarbiau yra tai, kaip žmogus geba priimti gyvenimo iššūkius ir pokyčius. Tie, kurie sugeba įprasminti patirtis, net ir skaudžias, su amžiumi tampa empatiškesni ir atviresni, o tie, kurie viską vertina kaip praradimą, linkę užsidaryti savyje.
Šis britų tyrimas patvirtina, kad senatvė yra ne tiek konkretus skaičius pase, kiek vidinė būsena ir visuomenės požiūrio atspindys. O šis požiūris, panašu, sparčiai keičiasi į teigiamą pusę.
