Kodėl vieni kaupia turtą, o kiti nuolat „sėdi ant nulio“? Atsakymas – trijuose paprastuose skaičiuose

Du žmonės, vienodas atlyginimas, skirtingi rezultatai

Daugelis yra pastebėję situaciją: du panašias pajamas gaunantys kolegos ar draugai po dešimties metų atsiduria visiškai skirtingose finansinėse padėtyse. Vienas jau turi nuosavą būstą, santaupų atostogoms ir investicinį portfelį, o kitas vis dar gyvena „nuo algos iki algos“. Kas lemia tokį skirtumą?

Pasak finansų konsultanto Egidijaus, problema dažniausiai slypi ne pajamų dydyje, o paprastame dalyke – savo pinigų matavime. Anot jo, 90 proc. žmonių nežino trijų esminių skaičių, kurie yra finansinės sėkmės pagrindas.

Trys skaičiai, keičiantys požiūrį į pinigus

Norint perimti savo finansų kontrolę, pirmiausia reikia nustoti spėlioti ir susidurti su realybe. Štai trys rodikliai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas.

1. Tikslios mėnesio pajamos

Paklaustas, kiek uždirbo praėjusį mėnesį, daugelis atsako apytiksliai: „Apie tūkstantį šešis šimtus, gal dar keli šimtai iš papildomų darbų.“ Tačiau, pasak eksperto, žodis „apie“ yra pirmoji problema. Skirtumas tarp 1570 ir 1840 eurų per mėnesį sudaro 270 eurų. Per metus tai virsta daugiau nei trimis tūkstančiais eurų – beveik vidutiniu mėnesio atlyginimu, kurio tiesiog „nepastebėjote“.

„Pirmas finansinės sėkmės žingsnis yra ne investavimas. Pirmas žingsnis – tiksliai žinoti, kokia suma kiekvieną mėnesį įkrenta į jūsų sąskaitą“, – pabrėžia Egidijus.

2. Visos skolos vienoje vietoje

Būsto paskola, lizingas, vartojimo kreditas, skola tėvams – dauguma žmonių vengia sudėti visus savo įsipareigojimus į vieną sąrašą. Tačiau to nepadarius, neįmanoma suvokti realaus masto.

„Sudėkite visas skolas, jų likučius ir metines palūkanų normas į vieną lentelę. Pamatę, kad bendra skolų suma siekia, pavyzdžiui, 48 tūkstančius eurų su vidutinėmis 6 proc. palūkanomis, suprasite, jog vien palūkanoms per metus atiduodate beveik 3000 eurų. Šis skaičius dažnai sukelia pyktį, bet būtent jis ir tampa postūmiu veikti“, – aiškina konsultantas.

3. Realus pinigų srautas

Trečiasis skaičius – tai ne biudžete suplanuotos, o realiai išleistos lėšos. Dauguma žmonių linkę nuvertinti savo išlaidas. Manoma, kad maistui išleidžiama „apie tris šimtus“, tačiau realybė dažnai būna 40–60 proc. didesnė.

„Smulkios išlaidos, tokios kaip kava išsinešti, pietūs mieste ar pamirštos prenumeratos, per mėnesį gali susidaryti į šimtus eurų. Tai yra finansinis „nutekėjimas“, kurio dauguma nepastebi, kol nepradeda skaičiuoti“, – teigia specialistas.

Svarbiau už taupymą – aiški vizija

Daugelis bando taupyti automatiškai pervesdami nedidelę sumą į taupomąją sąskaitą. Tačiau po kelių mėnesių motyvacija dažnai išsenka, nes trūksta aiškaus tikslo.

Finansų konsultantas rekomenduoja pradėti ne nuo taupymo, o nuo vizijos. Užuot siekus abstraktaus „turėti daugiau pinigų“, nusistatykite konkretų tikslą: „Iki 40 metų sukaupti 50 tūkst. eurų pradiniam įnašui už nuomojamą butą“ arba „Iki 55 metų turėti 150 tūkst. eurų, kad galėčiau nebedirbti, jei norėsiu“.

„Konkreti vizija taupymą paverčia ne atsisakymu, o tikslo siekimu. Jūs nieko neaukojate – jūs kuriate savo ateitį“, – sako Egidijus.

Penki veiksmai, duodantys didžiausią rezultatą

Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, nebūtina skaičiuoti kiekvieno cento. Užtenka susitelkti į kelis svarbiausius veiksmus:

• Didinti pajamas: siekti didesnio atlyginimo, ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
• Mažinti tris didžiausias išlaidų kategorijas: dažniausiai tai būstas, transportas ir maistas. Būtent čia slypi didžiausias taupymo potencialas, o ne atsisakant puodelio kavos.
• Investuoti reguliariai: net ir nedidelės, bet nuolatinės investicijos į, pavyzdžiui, indeksinius fondus, ilgalaikėje perspektyvoje duoda solidžią grąžą.
• Gyventi pagal galimybes: rinktis pigesnį būstą ar senesnį automobilį, kad didesnė pajamų dalis liktų taupymui ir investavimui.
• Vengti brangių skolų: ypač vartojimo kreditų ir kreditinių kortelių, kurių palūkanos viršija 15 proc.

Klausimai, kuriuos verta sau užduoti

Ar žinote savo tris pagrindinius finansinius skaičius? Ne apytiksliai, o tiksliai. Jei atsakymas yra „ne“, tikėtina, kad jūsų pinigai šiuo metu dirba ne jums, o bankams, prekybininkams ar paslaugų teikėjams.

Pirmasis žingsnis į finansinę laisvę yra ne sudėtingos investavimo strategijos, o paprastas savo situacijos įvertinimas. Susigrąžinkite kontrolę į savo rankas – pradėkite skaičiuoti tai, kas iš tiesų svarbu.