Sekite mus „Facebook“ 👍
Ilgos valandos prie kompiuterio baigėsi susiliejusiu vaizdu
Daugelis trisdešimtmečių, valandų valandas praleidžiančių prie kompiuterio ekrano, vakare pastebi nemalonų simptomą – vaizdas pradeda lietis, o akis sunku sufokusuoti. Būtent su tuo susidūrė ir 32-ejų vilnietis, kai po aštuonių valandų darbo suprato nebematantis apatinės ekrano eilutės.
Kitą dieną apsilankius pas oftalmologę paaiškėjo netikėta diagnozė. „Struktūriškai jūsų akys sveikos. Problema ne jose, o tame, kaip jūs jas naudojate“, – paaiškino gydytoja. Pasirodo, suprastėjęs regėjimas ne visada reiškia ligą – kartais tai tėra pervargimas, kurį sukelia žalingi kasdieniai įpročiai.
Kodėl akys pavargsta: skaitmeninė įtampa
Specialistės teigimu, nuolatinis žiūrėjimas į artimą atstumą, pavyzdžiui, kompiuterio ar telefono ekraną, verčia akies ciliarinius raumenis nuolat būti įsitempusius. Šie raumenys yra atsakingi už akies lęšiuko formos keitimą, leidžiantį fokusuoti vaizdą.
„Po trisdešimties metų akies lęšiukas natūraliai praranda dalį savo elastingumo. Kai raumenys visą dieną būna įsitempę, jiems tampa vis sunkiau greitai perjungti fokusą iš arti į tolį. Dėl to vakare jaučiamas neryškumas, sausumas ir sunkumo pojūtis akyse“, – aiškina oftalmologė. Tai vadinama funkcine arba skaitmenine akių įtampa, kurią galima sumažinti pakeitus vos kelis įpročius.
Trys žingsniai geresniam regėjimui
Gydytoja pateikė tris paprastus, bet itin veiksmingus metodus, kurie per kelis mėnesius gali ženkliai pagerinti akių savijautą.
1. Taisyklė 20-20-20
Tai viena svarbiausių taisyklių dirbantiems prie ekranų. Kas 20 minučių reikia padaryti 20 sekundžių pertrauką ir pažiūrėti į objektą, esantį maždaug už 6 metrų (20 pėdų). Šis paprastas veiksmas leidžia ciliariniams raumenims atsipalaiduoti. Iš pradžių gali būti sunku prisiminti, todėl verta nusistatyti priminimą telefone. Jau po kelių savaičių tai taps įpročiu, o akių nuovargis vakare pastebimai sumažės.
2. Akių mankšta
Vos penkios minutės per dieną skirtos akių pratimams gali duoti ilgalaikių rezultatų. Rekomenduojama atlikti paprastą pratimų rutiną:
- Fokusuokite žvilgsnį į arti esantį objektą (pavyzdžiui, pirštą prie nosies), o tada perkelkite jį į tolimą objektą už lango. Pakartokite 10 kartų.
- Lėtai judinkite akis horizontaliai – iš vieno krašto į kitą.
- Lėtai judinkite akis vertikaliai – iš viršaus į apačią.
Rezultatai nėra momentiniai, tačiau po kelių mėnesių reguliarios mankštos vakarinis vaizdo liejimasis turėtų gerokai sumažėti arba visai išnykti.
3. Mityba ir sąmoningas mirksėjimas
Regėjimo kokybei įtakos turi ir mityba. Morkos, mėlynės, žalios lapinės daržovės, kiaušiniai ir riešutai aprūpina tinklainę vitaminu A, antioksidantais ir omega-3 riebalų rūgštimis. Taip pat svarbu nepamiršti mirksėti. Žiūrėdami į ekraną mirksime maždaug perpus rečiau nei įprastai, todėl akies ragena išsausėja. Sąmoningas, dažnesnis mirksėjimas padeda palaikyti akių drėgmę.
Kada pratimai nepadės: rimtų ligų požymiai
Oftalmologė pabrėžia, kad šie patarimai veiksmingi tik esant funkcinei akių įtampai. Jei regėjimo pablogėjimą sukelia struktūrinės priežastys, tokios kaip glaukoma, katarakta ar tinklainės ligos, jokie pratimai nepadės – būtinas medicininis gydymas.
Svarbu atskirti simptomus: jei vaizdas susilieja po ilgos darbo dienos, o ryte vėl tampa aiškus, greičiausiai tai – akių pervargimas. Tačiau jei neryškumas yra nuolatinis, akyse matote tamsius taškus, blyksnius ar šešėlius – tai signalas, kad reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
