Sekite mus „Facebook“ 👍
Japonijos mokslininkų proveržis: ar greitai pamiršime dantų implantus?
Prarastas dantis daugeliui reiškia vieną iš dviejų kelių – implantą arba protezą. Tačiau Kioto ligoninėje trisdešimt vyrų šiuo metu dalyvauja tyrime, kuris gali pakeisti viską. Jie gauna vaistą, kurio tikslas – užauginti visiškai naują, biologinį dantį tiesiai iš žandikaulio, lygiai taip pat, kaip vaikystėje dygsta nuolatiniai dantys.
Japonijos mokslininkai, vadovaujantys šiam projektui, praneša apie pirmuosius daug žadančius rezultatus. Vis dėlto kyla klausimas: ar tai taps realybe, ar liks tik dar viena gražia moksline svajone?
Sprendimas, slypintis mūsų pačių organizme
Šis preparatas neveikia kaip stebuklas – jis nesukuria danties iš niekur. Vietoj to, vaistas „pažadina“ organizme jau egzistuojančius, bet miegančius biologinius procesus, kurie anksčiau buvo atsakingi už pieninių ir nuolatinių dantų augimą. Mokslininkų teigimu, kai kurie žmonės turi genetinį potencialą trečiajai dantų kartai, o šis vaistas padeda jį aktyvuoti.
Tyrimo vadovas Katsu Takahashi pabrėžia, kad tai yra visiškai naujas, regeneracinis požiūris. Skirtumas nuo dabartinių metodų yra esminis: implantai yra dirbtinės konstrukcijos, pakeičiančios prarastą dantį, o šis gydymas siekia, kad organizmas pats atliktų visą darbą ir užsiaugintų naują, savą dantį.
Pirmieji bandymai: atsargus optimizmas
Klinikinis tyrimas Kitano ligoninėje prasidėjo praėjusių metų rugsėjį. Jame dalyvauja 30 vyrų nuo 30 iki 65 metų amžiaus, kuriems trūksta bent vieno krūminio danties. Tyrimo eiga griežtai stebima: dalyviams reguliariai atliekami vaizdiniai tyrimai, fiksuojamas bet koks šalutinis poveikis.
Pirmasis etapas, kuris tęsis iki 2025 metų rugpjūčio, skirtas atsakyti į svarbiausią klausimą – ar vaistas yra saugus vartoti žmonėms. Tik patvirtinus saugumą, bus pereita prie efektyvumo vertinimo. Pirminiai duomenys rodo, kad gydymas yra gerai toleruojamas, o kai kuriems dalyviams jau pastebimi ankstyvi naujo danties formavimosi požymiai. Mokslininkai situaciją vertina su atsargiu optimizmu.
Viltis vaikams, gimusiems be dantų
Jei tyrimai su suaugusiaisiais bus sėkmingi, mokslininkai planuoja kitą, itin svarbų žingsnį. Į programą ketinama įtraukti vaikus nuo 2 iki 7 metų, kurie dėl įgimtų ligų neturi keturių ar daugiau dantų. Būtent ši pacientų grupė galėtų gauti didžiausią naudą, nes jų žandikauliai dar formuojasi, o organizmas yra natūraliai nusiteikęs augti.
Tokioms šeimoms tai suteiktų galimybę, kurios iki šiol nebuvo. Vietoj ilgus metus trunkančio protezavimo ir sudėtingo implantavimo ateityje, atsirastų biologinis sprendimas – dantis, kuris augtų ir integruotųsi į organizmą kaip savas.
Kada šis vaistas pasieks vaistines?
Pagal optimistiškiausią scenarijų, vaistas rinkoje galėtų pasirodyti apie 2030 metus. Tačiau kelias iki vaistinės lentynos yra ilgas ir sudėtingas. Laukia dar keli tyrimų etapai, griežti reguliavimo procesai ir daugybė neatsakytų klausimų. Ar naujai išaugęs dantis bus toks pat tvirtas kaip natūralus? Ar neatsiras ilgalaikio nepageidaujamo poveikio?
Mokslininkai neslepia, kad kiekvienas etapas gali atverti nenumatytų kliūčių. Net jei viskas vyks sklandžiai, tikėtina, kad pirmieji pacientai, kuriems bus taikomas šis gydymas, bus tie, kuriems alternatyvų beveik nėra – pavyzdžiui, žmonės su įgimtomis dantų formavimosi problemomis.
Nauja era odontologijoje
Nepaisant to, ar šis konkretus vaistas pasieks rinką, pati idėja jau keičia požiūrį į odontologiją. Dešimtmečius prarasto danties problemos sprendimas buvo jo pakeitimas. Dabar atsiranda visiškai nauja kryptis – regeneracija, arba atkūrimas.
Pirmą kartą medicinos istorijoje atsiranda reali galimybė, kad žmogus galės turėti ne dvi, o tris dantų kartas. Net ir didžiausi skeptikai pripažįsta: jei šis metodas pasiteisins, odontologija pasikeis neatpažįstamai. Galbūt ne rytoj, bet jau šiame dešimtmetyje galime išvysti pirmuosius šios revoliucijos vaisius.
