Sekite mus „Facebook“ 👍
Netikėtos tyrimo išvados
Aštuonerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 135 tūkst. žmonių, pateikė išvadą, verčiančią medikus iš naujo įvertinti dešimtmečius teiktas rekomendacijas. Pasirodo, kelias į ilgesnį gyvenimą gali būti kur kas trumpesnis, nei manėme iki šiol.
Mokslininkai, analizavę „The Lancet“ publikuotus duomenis, nustatė, kad net penkios papildomos spartaus ėjimo minutės per dieną yra susijusios su maždaug 10 proc. mažesne priešlaikinės mirties rizika.
Šis ryšys ypač stiprus tarp tų, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami – pavyzdžiui, dirba biure, o vakare ilsisi ant sofos. Būtent šiai grupei žmonių anksčiau trūko aiškaus atsakymo, kiek judėjimo yra „pakankamai“. Dabar atsakymas yra – pradėti verta vos nuo penkių minučių.
Kodėl medikai pripažįsta komunikacijos klaidą
Dešimtmečius sveikatos specialistai kartojo, kad per savaitę reikia skirti bent dvi su puse valandos vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui. Tačiau daugeliui biuro darbuotojų, auginančių vaikus ir turinčių gausybę kitų įsipareigojimų, toks tikslas atrodė nepasiekiamas.
„Mes klydome ne teigdami, kad judėjimas nesvarbus, o keldami kartelę per aukštai“, – paaiškino tyrimą komentavusi kardiologė Greta. Pasak jos, susidūrę su neįmanoma užduotimi, žmonės dažnai linkę nedaryti nieko.
„Vietoj to, kad pasiūlytume pradėti nuo penkių minučių, mes kėlėme idealą, kurio daugelis negalėjo pasiekti“, – pridūrė ji.
Kas vyksta kūne per tas penkias minutes
Net ir trumpas, bet reguliarus judėjimas duoda apčiuopiamos naudos. Pagerėja kraujotaka, kraujagyslių sienelės tampa elastingesnės, gali sumažėti kraujospūdis. Taip pat stabilizuojasi gliukozės apykaita organizme.
Trumpos pertraukos nuo sėdėjimo padeda sumažinti ir sisteminį uždegimą – procesą, kuris siejamas su širdies ligų, diabeto ir net kai kurių vėžio formų rizika. „Kai žmogus sėdi aštuonias valandas be pertraukos, jo medžiagų apykaita sulėtėja. Vos penkios minutės ėjimo šį sąstingį nutraukia“, – teigė medikė.
Nuo ko pradėti jau rytoj
Svarbu suprasti, kad penkios minutės yra ne galutinis tikslas, o atspirties taškas. Nauda sveikatai didėja kartu su aktyvumo trukme, tačiau didžiausias pokytis pastebimas pereinant nuo visiško nejudrumo prie minimalaus aktyvumo.
Tam nereikia sporto salės ar specialios aprangos. Užtenka atsistoti, išeiti iš biuro ir sparčiai apeiti pastatą, lipti laiptais vietoj lifto ar tiesiog pasivaikščioti per pietų pertrauką. Žmogus, kuris šiandien nedaro nieko, o rytoj pradeda vaikščioti penkias minutes per dieną, jau daro statistiškai reikšmingą žingsnį savo ilgaamžiškumo link.
