Minutė
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Nuolaidos vitaminams

    Prieš eidami į vaistinę papildų, perskaitykite tai: galite sutaupyti iki 50 %

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Trejus metus avėjo tuos pačius batus: paprastas sprendimas, atnešęs netikėtus karjeros pokyčius

    Moneta už dovaną: kodėl senoliai raktų, piniginės ar batų neatiduodavo veltui

    Atostogų liga, praminta „turkiškais vėjaraupiais“: kaip apsisaugoti nuo Coxsackie viruso

    Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus

    Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį

    Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus

    Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti

    Pamatėte baltą drugelį? Senoliai tai laikė geru ženklu – štai, ką jis reiškia

    Ką jūsų elgesys eilėje išduoda apie jūsų charakterį? Psichologų įžvalgos

  • Finansai
    Dabartiniai eurai taps istorija

    Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

    Chat GPT neveikia

    Kaip modernūs Babelio bokštai svyruoja: kodėl „ChatGPT“ ir „Codex“ užlūžimas yra kažkas daugiau nei tik techninė klaida

    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Nuolaidos vitaminams

    Prieš eidami į vaistinę papildų, perskaitykite tai: galite sutaupyti iki 50 %

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Trejus metus avėjo tuos pačius batus: paprastas sprendimas, atnešęs netikėtus karjeros pokyčius

    Moneta už dovaną: kodėl senoliai raktų, piniginės ar batų neatiduodavo veltui

    Atostogų liga, praminta „turkiškais vėjaraupiais“: kaip apsisaugoti nuo Coxsackie viruso

    Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus

    Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį

    Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus

    Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti

    Pamatėte baltą drugelį? Senoliai tai laikė geru ženklu – štai, ką jis reiškia

    Ką jūsų elgesys eilėje išduoda apie jūsų charakterį? Psichologų įžvalgos

  • Finansai
    Dabartiniai eurai taps istorija

    Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

    Chat GPT neveikia

    Kaip modernūs Babelio bokštai svyruoja: kodėl „ChatGPT“ ir „Codex“ užlūžimas yra kažkas daugiau nei tik techninė klaida

    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
Minutė
No Result
View All Result
Pradinis Straipsniai ir naujienos Gyvenimo būdas

Vaiko pinigai 2025 metais: kas keičiasi ir ką reikia žinoti?

🖊️ Rūta A.
2 sausio, 2025
Kategorija: Gyvenimo būdas, Visuomenė ir švietimas

Nuo 2025 m. sausio 1 d. išmokos vaikui (vadinamieji vaiko pinigai) didėja iki 122,5 Eur, o jeigu vaikas yra neįgalus, auga gausioje arba nepasiturinčioje šeimoje, jam bus mokama 194,6 Eur išmoka. Tai rekordinis šuolis nuo pat 2018 metų, kai vaiko pinigai pradėti mokėti.

Šias išmokas moka savivaldybių administracijos. 2024 m. vaiko pinigus gavo daugiau nei 500 tūkst. mūsų šalies piliečių iki 18 m. amžiaus.

Kas nulemia vaiko pinigų dydį?

Vaiko pinigų dydis proporcingai priklauso nuo bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio. Jį tvirtina Vyriausybė, o lėšų šaltinis – valstybės biudžetas. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme numatyta, kad vaiko pinigų dydis – 1,75 BSI. Nuo 2025 m. BSI didėja iki 70 Eur, tad atitinkamai išaugo ir šios išmokos dydis.

2024 metais BSI dydis buvo 55 Eur, tad už vieną vaiką atitinkamai buvo mokama 96,25 Eur dydžio išmoka (55 Eur x 1,75).

Kam mokami vaiko pinigai?

Ši išmoka vaikui mokama nuo pat gimimo dienos iki 18-ojo gimtadienio, o jeigu jaunuolis studijuoja aukštojoje ar profesinėje mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą, taip pat kitais minėtajame įstatyme numatytais atvejais išmoka mokama visą studijų laikotarpį, bet ne ilgiau nei iki 23 metų.

Papildoma išmoka, mokama gausioms, nepasiturinčioms bei neįgalius vaikus auginančioms šeimoms

Papildoma išmoka mokama, jei:

  • Vaikas turi negalią;
  • Vaikas yra iš gausios šeimos (kai joje auga 3 ir daugiau vaikų);
  • Vaikas yra iš nepasiturinčios šeimos, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 2 valstybės remiamų pajamų (VRP, atitinkamai 442 Eur žmogui). Nuo 2025 m. sausio 1 d. VRP didėja iki 221 Eur, 2024 m. VRP buvo 176 Eur.

Papildomos išmokos skaičiavimo principas yra toks: gausioms, nepasiturinčioms bei neįgalius vaikus auginančioms šeimoms vaiko pinigai padidinami 1,03 BSI. Vadinasi, prie 122,5 Eur išmokos pridedama dar 72,1 Eur suma (70 Eur x 1,03), tad iš viso šeimos, kuriose, pavyzdžiui, auga 3 ir daugiau vaikų, už kiekvieną iš jų gaus po 194,6 Eur (122,5 Eur + 72,1 Eur).

Kada tėvų bankų sąskaitas 2025 m. pasieks didesni vaiko pinigai?

Visos „Sodros“ ir savivaldybių socialinės išmokos yra mokamos už praėjusį mėnesį. Vadinasi, 2025 m. sausio mėnesį į tėvų bankų sąskaitas bus pervedama 96,25 Eur išmoka už 2024 m. gruodžio mėn., o jau nuo vasario bus mokama didesnė 122,5 Eur išmoka.

Vaiko pinigai mokami kiekvieno mėnesio 10 dieną. Jeigu 10 diena sutampa su savaitgaliu, pinigai pervedami kitą artimiausią darbo dieną.

Ar vaiko pinigai yra mokami automatiškai, šeimai susilaukus kūdikio?

Ne, vaiko pinigai nėra mokami automatiškai. Norint gauti išmoką, kurią moka savivaldybių administracijos, savivaldybei reikia pateikti prašymą skirti vaiko pinigus. Jį galima rasti prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS). Čia reikia rinktis skiltį Gyventojams / Elektroninės paslaugos, prisijungti per Elektroninius valdžios vartus, iš pateikto sąrašo pasirinkti Išmoka vaikui (SP-3A(1)).

Užpildyti prašymą galima ir vėliau, prabėgus mėnesiui ar keliems nuo kūdikio gimimo. Tačiau svarbu žinoti, kad vaiko pinigai atbuline data mokami tik už pastaruosius 12 mėn., tad per ilgai laukti taip pat neverta.

Kada vaiko pinigai Lietuvoje pradėti mokėti?

Papildomos išmokos vaikus auginančių tėvų pinigines papildė nuo 2018 metų. Pinigai pradėti mokėti kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Tokias išmokas gerokai anksčiau įsivedė Lenkija, tad mūsų šalis tiesiog perėmė šią gerąją praktiką iš kaimynės.

Kaip per visą mokėjimo laikotarpį kito išmokos vaikui dydis?

2018 m., kai vaiko pinigai pradėt mokėti, jų dydis siekė 30 Eur. Jau kitais metais išmoka augo daugiau nei 1,6 karto ir padidėjo iki 50 Eur. Toliau, kasmet augant BSI, šios išmokos proporcingai didėjo. Tiesa, mažiausias pokytis fiksuotas 2021–2022 m., kai vaiko pinigai nuo 70 Eur padidėjo iki 73,5 Eur. Taigi, žvelgiant į vaiko pinigų kitimo duomenis, galima pastebėti, kad 2024–2025 m. pokytis istoriškai yra pats didžiausias.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaiko pinigus rasite paspaudę ant šios nuorodos, o su pagrindiniais socialiniais rodikliais galite susipažinti šiame „Sodros“ puslapyje.

Naujienos iš interneto

Raktažodžiai: LietuvapinigaiVaikai

Kiti straipsniai

Dabartiniai eurai taps istorija

Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

21 rugsėjo, 2026
„Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

„Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

31 liepos, 2025
Ką aplankyti Lietuvoje 2025 m.: išsamus vadovas po šalies lankytinas vietas

Ką aplankyti Lietuvoje 2025 m.: išsamus vadovas po šalies lankytinas vietas

25 liepos, 2025
Arunas Streikus. VU nuotr.

Kaip Leninas nėrė veidu į Nerį: spontaniškas studentų poelgis sujudino sovietinę švietimo sistemą

25 birželio, 2025
Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

25 birželio, 2025
Minimali alga 2025 metais: kas keičiasi ir ką svarbu žinoti?

Minimali alga 2025 metais: kas keičiasi ir ką svarbu žinoti?

3 sausio, 2025

Skaitomiausi

  • Miegoti kartu ar atskirai: mokslininkai turi netikėtą atsakymą poroms

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Pamirštas mygtukas telefone: kodėl dėl jo jūsų baterija išsenka per pusdienį?

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Paslaptis, kurią slepia prekybos centrai: kaip kvapai priverčia jus išleisti daugiau

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Rugsėjo 14-osios horoskopas: trijų ženklų laukia lemtingas pokytis

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Rugsėjo 9-osios horoskopas: vienam ženklui – lemtingas pokytis

    0 shares
    Share 0 Tweet 0

Naujausi

  • Spalio 9-osios horoskopas: vienam ženklui – perspėjimas, o kitam – pinigai
  • Trejus metus avėjo tuos pačius batus: paprastas sprendimas, atnešęs netikėtus karjeros pokyčius
  • Spalio 8-osios horoskopas: žvaigždės ruošia staigmeną trims ženklams
  • Moneta už dovaną: kodėl senoliai raktų, piniginės ar batų neatiduodavo veltui
  • Spalio 7-osios horoskopas: perspėjimas trims Zodiako ženklams
  • Atostogų liga, praminta „turkiškais vėjaraupiais“: kaip apsisaugoti nuo Coxsackie viruso
  • Spalio 6-osios horoskopas: astrologai įvardijo du ženklus, kuriems itin pasiseks
  • Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus
  • Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį
  • Spalio 5-osios horoskopas: vienam ženklui žvaigždės žada permainas karjeroje
Facebook

Internetinis gyvenimo būdo žurnalas ir patikimas šaltinis įvairioms gyvenimo situacijoms.

Reklamos klausimais rašykite: redakcija@minute.lt.

Sekite mus „Facebook“ platformoje: facebook.com/minutelt.

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.

No Result
View All Result
  • Santykiai
  • Sveikata
  • Sodininkystė
  • Gyvenimo būdas
  • Finansai
  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.