Trys metai su tais pačiais batais
Trys metai – tiek laiko vienas lietuvis avėjo tuos pačius, jau seniai savo geriausias dienas pamiršusius batus. Nors padas buvo suplonėjęs iki popieriaus lapo, o išvaizda priminė karo laikus, vyras vis atidėliojo naujos poros įsigijimą. Priežastis paprasta ir daugeliui iki skausmo pažįstama – noras sutaupyti.
„Dar laikosi. Kam švaistyti pinigus?“ – tokiais žodžiais jis atremdavo žmonos Daivos klausimus. Šeima gyveno nuo algos iki algos, tad atrodė logiška taupyti ten, kur įmanoma. Tačiau vieną dieną jis suprato, kad toks taupumas jam kainuoja kur kas daugiau nei pinigus.
Lūžio taškas: atspindys parduotuvės vitrinoje
Vieną rytą, eidamas į darbą, vyras pamatė savo atspindį vitrinoje. Kostiumas atrodė tvarkingai, marškiniai buvo švarūs, tačiau vaizdą gadino avalynė – ji atrodė taip, lyg būtų paimta iš šiukšlių dėžės. Tą akimirką jis sustojo ir susimąstė: „Ką apie mane galvoja klientai, kolegos, vadovas?“
Jam į galvą atėjo prieš mėnesį vykęs pokalbis su draugu. „Žinai, kartais mes patys sau leidžiame atrodyti prasčiau, nei esame verti. Ir tai veikia ne tik kitų nuomonę, bet ir mūsų pačių savivertę“, – tuomet sakė bičiulis. Šie žodžiai įgavo naują prasmę. Tą patį vakarą seni batai atsidūrė ten, kur jiems ir vieta – šiukšliadėžėje.
Pirmieji pokyčiai: pasikeitė ne tik eisena
Vyras nusipirko paprastus, bet tvarkingus odinius batus. Nors teko išleisti seniai planuotą sumą, žmona tik palankiai linktelėjo: „Pagaliau.“
Pirmas dalykas, kurį jis pastebėjo, buvo pasikeitusi eisena. Su senais, išklibusiais batais jis vaikščiojo susikūprinęs, lyg atsiprašydamas už savo egzistavimą. Su naujais batais jo žingsniai tapo tvirti, o laikysena – tiesi.
Antrasis pokytis buvo vidinis. Jis jautėsi labiau pasitikintis savimi, o tai, atrodė, pastebėjo ir aplinkiniai. Arba jis tiesiog pradėjo kitaip matyti save ir pasaulį. Galiausiai tai neturėjo reikšmės – svarbiausia buvo pagerėjusi savijauta.
Sutapimas? Netrukus pasipylė karjeros pasiūlymai
Po dviejų savaičių vyrą pasikvietė vadovas ir pasiūlė imtis naujo, atsakingesnio projekto su didesniu atlyginimu. Neilgai trukus paskambino buvęs kolega ir pasiūlė geresnes pareigas kitoje įmonėje.
„Tai viskas dėl batų. Išmetei senus – ir prasidėjo pokyčiai“, – juokėsi žmona. Nors tiesioginio ryšio įrodyti neįmanoma, vyras pripažįsta: kai jis nustojo taupyti savo įvaizdžio sąskaita, kažkas pasikeitė jo mąstyme. Jis pradėjo labiau vertinti save, drąsiau reikšti nuomonę ir priimti sprendimus.
Išmokta pamoka: kuo taupumas skiriasi nuo nepagarbos sau
Anksčiau taupymas jam reiškė atsisakyti visko, kas nėra gyvybiškai būtina. Dabar jis suprato, kad nuolatinis kartojimas sau „negaliu sau leisti“ ilgainiui virsta įsitikinimu, kuris riboja galimybes.
Tie 60 eurų, kuriuos jis „sutaupė“ trejus metus avėdamas sudriskusius batus, iš tiesų jam kainavo prarastą pasitikėjimą savimi, sumenkusį profesionalų įvaizdį ir galbūt ne vieną anksčiau praleistą progą.
Patarimas skaitytojams: atlikite paprastą testą
Jei skaitydami šią istoriją pagalvojote apie savo spintoje dūlančius senus batus ar kitą gerokai padėvėtą daiktą, autorius siūlo atlikti paprastą testą. Paimkite tą daiktą į rankas ir paklauskite savęs: „Ar norėčiau bendrauti ar dirbti su žmogumi, kuris taip atrodo?“
Jei atsakymas yra „ne“, tikriausiai jau žinote, ką daryti. Niekas nežada, kad nauji batai apvers gyvenimą aukštyn kojomis. Tačiau kartais maži pokyčiai išorėje gali tapti didelių vidinių transformacijų pradžia. O tai, kaip jaučiamės, tiesiogiai veikia mūsų veiksmus ir rezultatus.

















































Sekite mus „Facebook“ 👍






