Minutė
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Nuolaidos vitaminams

    Prieš eidami į vaistinę papildų, perskaitykite tai: galite sutaupyti iki 50 %

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Trejus metus avėjo tuos pačius batus: paprastas sprendimas, atnešęs netikėtus karjeros pokyčius

    Moneta už dovaną: kodėl senoliai raktų, piniginės ar batų neatiduodavo veltui

    Atostogų liga, praminta „turkiškais vėjaraupiais“: kaip apsisaugoti nuo Coxsackie viruso

    Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus

    Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį

    Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus

    Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti

    Pamatėte baltą drugelį? Senoliai tai laikė geru ženklu – štai, ką jis reiškia

    Ką jūsų elgesys eilėje išduoda apie jūsų charakterį? Psichologų įžvalgos

  • Finansai
    Dabartiniai eurai taps istorija

    Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

    Chat GPT neveikia

    Kaip modernūs Babelio bokštai svyruoja: kodėl „ChatGPT“ ir „Codex“ užlūžimas yra kažkas daugiau nei tik techninė klaida

    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Nuolaidos vitaminams

    Prieš eidami į vaistinę papildų, perskaitykite tai: galite sutaupyti iki 50 %

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Trejus metus avėjo tuos pačius batus: paprastas sprendimas, atnešęs netikėtus karjeros pokyčius

    Moneta už dovaną: kodėl senoliai raktų, piniginės ar batų neatiduodavo veltui

    Atostogų liga, praminta „turkiškais vėjaraupiais“: kaip apsisaugoti nuo Coxsackie viruso

    Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus

    Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį

    Gegužės lietus – derliaus raktas“: mokslininkai paaiškino, kodėl ši senolių išmintis yra tiesa

    Britų tyrimas nustatė naują senatvės ribą: skaičius nustebino net pačius mokslininkus

    Psichologų perspėjimas: šių frazių sau prieš veidrodį geriau nesakyti

    Pamatėte baltą drugelį? Senoliai tai laikė geru ženklu – štai, ką jis reiškia

    Ką jūsų elgesys eilėje išduoda apie jūsų charakterį? Psichologų įžvalgos

  • Finansai
    Dabartiniai eurai taps istorija

    Dabartiniai eurai taps istorija? Štai kas ruošiama visai euro zonai

    Chat GPT neveikia

    Kaip modernūs Babelio bokštai svyruoja: kodėl „ChatGPT“ ir „Codex“ užlūžimas yra kažkas daugiau nei tik techninė klaida

    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
Minutė
No Result
View All Result
Pradinis Straipsniai ir naujienos Santykiai

9 keisčiausi mitai apie nėštumą: Kokie jie?

🖊️ Gabrielė A.
11 gruodžio, 2023
Kategorija: Santykiai, Sveikata ir mityba
9 keisčiausi mitai apie nėštumą

9 keisčiausi mitai apie nėštumą

Nėštumas – jaudulio ir laukimo metas. Būsimoms mamoms dažnai kyla nežinomybė, daugybė klausimų ir abejonių. Nenuostabu: apie nėštumą sklando daugybė mitų ir prietarų, kurių daugelis yra labai klaidinantys, tačiau jais neretai tikima. Čia pateiksime ir paneigsime devynis iš jų.

1. Jei nėščioji išgražėja – laukiasi berniuko

Pasak mito, mergaitės vagia motinų grožį. Ir, priešingai, jei moteris per nėštumą tampa patrauklesnė, ji gali dėkoti įsčiose esančiam berniukui. 

Tiesa ta, kad rytinis pykinimas, besikeičiantis hormonų kiekis ir didėjantis pilvas daugelį nėščiųjų išvargina ir išberia spuogais, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Taigi, grožio viršūnėje besilaukiančios moterys paprastai nebūna. Ir tai nepriklauso nuo to, ar kūdikis yra mergaitė, ar berniukas.

2. Rytinis pykinimas kamuoja besilaukiančias mergaičių 

Dar vienas populiarus mitas teigia, kad kuo labiau moteris susiduria su rytiniu pykinimu, tuo didesnė tikimybė, kad ji nešioja mergaitę. Ir tai greičiausiai yra mitas, jei paklaustumėte gydytojų. Tačiau mokslas rodo, kad jame gali būti tiesos. 

2020 m. atlikus 4320 nėštumų tyrimą nustatyta, kad moterims, kurios nešiojo moteriškos lyties kūdikius, rytinis pykinimas ir vėmimas pasireiškė šiek tiek dažniau nei moterims, kurių vaisiai buvo vyriškos lyties. Spėjama, kad nešiojant mergaites padidėja specifinių hormonų, kurie gali sukelti pykinimą ir vėmimą, kiekis.

3. Nėštumo metu negalima vartoti aštraus maisto

Mitas taip pat byloja, kad nėštumo metu valgomas aštrus maistas gali nudeginti kūdikio akis ir sukelti aklumą. Aštrus maistas taip pat kaltinamas dėl persileidimų ir ankstyvo gimdymo sužadinimo. Nors kai kuriems žmonėms šios asociacijos gali skambėti tikėtinai, jos nėra tikros. 

Tačiau aštrus maistas gali padidinti nėščiųjų rėmens riziką. Jei tikėsime dar viena „pasaka“ – pasikartojantis rėmuo nėštumo metu gali reikšti, kad kūdikis gims su pilna galva plaukų.

4. Nėščiosioms geriau nelipti per virves

Kai kuriose kultūrose nėščioms moterims patariama nėštumo metu nelipti per virves, nes tai gali sukelti virkštelės apsivyniojimą aplink kūdikio kaklą. Moderniaisiais laikais šis mitas buvo išplėstas, įtraukiant ir elektros laidus. Mitas taip pat rekomenduoja nėštumo metu nekelti rankų virš galvos, nes tai taip pat gali sukelti virkštelės apsipainiojimą. Nė vienas iš šių mitų nėra moksliškai pagrįstas.

5. Nėštumo metu negalima kirpti plaukų

Jei nėščiosios plaukai nukerpami nėštumo metu, kūdikiui gali sutrikti regėjimas. Akivaizdu – įsivaizduoti natūralų procesą, kuris galėtų būti šio prietaringo įsitikinimo priežastis ir pasekmė.

Dar daugiau diskusijų kelia klausimas, ar moterys nėštumo metu turėtų dažytis plaukus. Plaukų dažų naudojimas nėra galutinai susijęs su žmonių apsigimimais, nors ekspertai pataria jų nenaudoti pirmąjį nėštumo trimestrą.

6. Per pilnatį gimsta daugiausiai kūdikių

Vienas iš labiausiai įsišaknijusių nėštumo prietarų yra įsitikinimas, kad per pilnatį pagausėja gimstančių kūdikių. Tuo tiki net kai kurie medicinos darbuotojai, dirbantys gimdymo skyriuose, ir tai, ko gero, dar labiau sustiprina liaudies sąmonėje tikėtiną mėnulio ir gimties ryšį. Tačiau, nepaisant išsamių tyrimų, mokslininkams dar nepavyko nustatyti ryšio tarp pilnaties ir gimstamumo.

7. Nėščiajai nevalia žiūrėti į neišvaizdžius gyvūnus

Keliose kultūrose paplitęs senų žmonų pasakojimas teigia, kad kai nėščia moteris žiūri į nemalonų ar bjaurų gyvūną, jos kūdikis bus panašus į tą gyvūną. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šią mintį, o dar svarbiau, kad kūdikiai tiesiog negali būti bjaurūs.

8. Nėštumo metu – nesiliesti prie dovanų

Kai kuriose kultūrose tikima, kad dovanų pirkimas, gavimas ar atidarymas prieš kūdikio gimimą pritraukia piktąsias dvasias arba atneša nelaimę, pavyzdžiui, persileidimą. Šis prietaras tiesiog pagrįstas baime ir tikėjimu magija.

Panašiai kai kurios moterys tiki, kad kūdikio dvasia bus išgąsdinta (ir įvyks persileidimas), jei apie nėštumą bus pranešta per anksti. Tai irgi grindžiama klaidingu priežastingumo supratimu. Pranešimas apie nėštumą pirmosiomis savaitėmis neturi jokios moksliškai įrodytos įtakos persileidimo rizikai.

9. Nereikėtų per daug glostyti pilvuko

Kad ir kaip tai viliotų, nėščia moteris turėtų susilaikyti nuo pernelyg didelio pilvuko glostymo, teigia sena kinų patarlė. Jei ji tai darys be priežasties, jos kūdikis bus išlepintas. Tai, kas sakoma mite, yra labai mažai tikėtina. Tačiau verta paminėti, kad nuo dešimtos nėštumo savaitės besivystantis vaisius jaučia prisilietimus ir reaguoja į motinos pilvo glostymą.

Naujienos iš interneto

Raktažodžiai: mitainėštumastėvystė

Kiti straipsniai

No Content Available

Skaitomiausi

  • Miegoti kartu ar atskirai: mokslininkai turi netikėtą atsakymą poroms

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Pamirštas mygtukas telefone: kodėl dėl jo jūsų baterija išsenka per pusdienį?

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Paslaptis, kurią slepia prekybos centrai: kaip kvapai priverčia jus išleisti daugiau

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Rugsėjo 14-osios horoskopas: trijų ženklų laukia lemtingas pokytis

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Rugsėjo 9-osios horoskopas: vienam ženklui – lemtingas pokytis

    0 shares
    Share 0 Tweet 0

Naujausi

  • Spalio 9-osios horoskopas: vienam ženklui – perspėjimas, o kitam – pinigai
  • Trejus metus avėjo tuos pačius batus: paprastas sprendimas, atnešęs netikėtus karjeros pokyčius
  • Spalio 8-osios horoskopas: žvaigždės ruošia staigmeną trims ženklams
  • Moneta už dovaną: kodėl senoliai raktų, piniginės ar batų neatiduodavo veltui
  • Spalio 7-osios horoskopas: perspėjimas trims Zodiako ženklams
  • Atostogų liga, praminta „turkiškais vėjaraupiais“: kaip apsisaugoti nuo Coxsackie viruso
  • Spalio 6-osios horoskopas: astrologai įvardijo du ženklus, kuriems itin pasiseks
  • Skausmas ir malonumas: mokslininkai atskleidė, kaip trys smegenų „aukštai“ valdo mūsų jausmus
  • Lietuvos vandenyse – unikali žuvis, kuri išgyvenimui gamina alkoholį
  • Spalio 5-osios horoskopas: vienam ženklui žvaigždės žada permainas karjeroje
Facebook

Internetinis gyvenimo būdo žurnalas ir patikimas šaltinis įvairioms gyvenimo situacijoms.

Reklamos klausimais rašykite: redakcija@minute.lt.

Sekite mus „Facebook“ platformoje: facebook.com/minutelt.

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.

No Result
View All Result
  • Santykiai
  • Sveikata
  • Sodininkystė
  • Gyvenimo būdas
  • Finansai
  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.