Sekite mus „Facebook“ 👍
Tikriausiai esate buvę svečiuose, kur viskas tiesiog spindi švara: grindys išblizgintos, paviršiai nuvalyti, nė menkiausios dulkelės. Tačiau atidarius spintelę iš jos išvirsta plastikinių maišelių kamuolys, o balkone iki lubų sukrautos senos dėžės. „Palieku, gal kada prireiks“, – dažnai pasiteisina šeimininkai. Tačiau ką iš tiesų apie mus sako tokie įpročiai?
Psichologai teigia, kad net ir tvarkinguose namuose slypintys įpročiai gali signalizuoti apie gilų nepritekliaus jausmą arba vadinamąjį „skurdo mąstymą“. Tai nėra susiję su pajamomis – tai baimė, atidėliojimas ir kompromisai, kurie neleidžia jaustis komfortiškai savo pačių namuose. Štai penki įpročiai, kurie tai išduoda.
1. Kaupimas „juodai dienai“: kai baimė nugali tvarką
Tušti stiklainiai, plastikiniai maišeliai, senos dėžutės, nudėvėtos staltiesės – visa tai keliauja į giliausią spintos kampą su mintimi „o gal prireiks“. Dažniausiai taip ir neprireikia, tačiau išmesti atrodo baisu ir neatsakinga. Šis įprotis dažnai kyla iš vaikystės, kurioje buvo jaučiamas stygius, o kiekvienas daiktas turėjo didelę vertę. Tai ne apsileidimas, o nerimas dėl ateities. Tačiau namai, prikimšti daiktų „atsargai“, pradeda slėgti, net jei išoriškai viskas atrodo tvarkinga. Atsisakyti to, kas nereikalinga, nėra praradimas – tai erdvės ir lengvumo pojūtis.
2. Įskilę puodeliai ir suplyšę rankšluosčiai: gyvenimas „laikinai“
Nuskilęs puodelis, iš kurio vis dar geriama kava. Rankšluostis su skylutėmis, kuris „dar geras“. Kėdė, kuri kliba, bet „dar laiko“. Kiekvienas toks daiktas atskirai atrodo kaip smulkmena, tačiau kartu jie kuria atidėliojimo ir susitaikymo atmosferą. Atrodo, lyg gyventumėte laikinai, nuolat laukdami geresnių laikų, nors tai – jūsų nuolatiniai namai. Pakeisti sugedusius daiktus naujais nėra prabanga. Tai sprendimas gyventi čia ir dabar, pripažįstant, kad esate verti kokybės ir patogumo.
3. Paslėptos netvarkos zonos: ką slepia jūsų stalčiai?
Kiekvienuose namuose yra stalčius, į kurį niekas niekada nežiūri, arba spintos kampas, užkrautas senais daiktais. Ten kaupiasi neaiškios kilmės laidai, seniai nebenaudojamų prietaisų instrukcijos, seni žurnalai ir kiti nereikalingi daiktai. Nors šios netvarkos niekas nemato, jūs patys žinote, kad ji egzistuoja. Kiekvieną kartą praveriant duris ar stalčių, pasąmoningai jaučiamas tylus nerimas. Reguliariai išvalius šias „nematomas“ erdves, pasikeičia ne namų išvaizda, o jų atmosfera – ji tampa lengvesnė ir ramesnė.
4. Kompromisų pirkiniai: kai nuolaida svarbiau už kokybę
Per trumpos užuolaidos, bet „ir taip gerai“. Stalui per didelė kėdė, bet „buvo nuolaida“. Drabužis, kuris nelabai patinka, bet „kaina buvo gera“. Kiekvienas toks pirkinys siunčia žinutę: „Aš tenkinuosi tuo, kas yra, o ne tuo, ko iš tiesų noriu“. Namai, pilni „beveik tinkančių“ daiktų, atrodo chaotiškai ir neapgalvotai. Geriau turėti vieną daiktą, kuris idealiai tinka ir teikia džiaugsmą, nei kelis, su kuriais tenka daryti kompromisą. Mažiau, bet tiksliau – tai raktas į harmoningus namus.
5. Praeities investicijos, tapusios našta
Senas baldas, kuris kadaise kainavo daug, bet dabar yra nepatogus. Suknelė, kuri nebetinka, bet buvo labai brangi. Prietaisas, kuriuo nesinaudojate, bet jis buvo „investicija“. Dažnai laikome daiktus ne todėl, kad jų reikia, o todėl, kad gaila išleistų pinigų. Tačiau daiktas, kuris nenaudojamas, nėra vertybė – jis tik užima vietą, kaupia dulkes ir nuolat primena apie praeities sprendimus. Namai turi atspindėti jūsų dabartį ir ateities siekius, o ne tapti praeities klaidų sandėliu. Paleisti tai, kas nebetarnauja, reiškia atlaisvinti vietos naujiems dalykams – tiek fiziškai, tiek emociškai.
