Sekite mus „Facebook“ 👍
Penkerius metus didžiavosi, kol pamiršo žodį „šaukštas“
„Man užtenka penkių valandų“, – ne vienas iš mūsų yra pasakęs ar bent pagalvojęs, bandydamas įsprausti visus dienos darbus į 24 valandas. Būtent taip penkerius metus gyveno ir vienas vyras, kuris savo patirtimi pasidalijo viešai. Jis didžiavosi savo gebėjimu funkcionuoti miegant vos po penkias valandas per naktį, kol vieną dieną virtuvėje suprato, kad neprisimena, kaip vadinasi daiktas, kuriuo maišoma kava.
Šis ir kiti panašūs atminties sutrikimai, sulėtėjusi kalba, kurią pastebėjo žmona, privertė jį kreiptis pagalbos. Šeimos gydytojo siuntimu atsidūręs pas neurologę Rasą, jis išgirdo klausimą, kuris tapo viso pokalbio ašimi: „Kiek valandų miegate?“
Kas iš tiesų vyksta smegenyse, kai nuolat trūksta miego
Neurologė paaiškino, kad miegas nėra pasyvus poilsis. Jo metu smegenyse aktyvuojasi glimfatinė sistema – savotiška „valymo komanda“, kuri šalina per dieną susikaupusius toksinus. Vienas svarbiausių šalinamų baltymų yra beta amiloidas, siejamas su Alzheimerio ligos vystymusi.
„Kai miegate per mažai, ši sistema neveikia pilnu pajėgumu. Toksinai kaupiasi, ir tai nėra teorija – tai matyti tyrimuose“, – aiškino specialistė. Be to, būtent miego metu informacija iš trumpalaikės atminties perkeliama į ilgalaikę. Miegant penkias valandas vietoje rekomenduojamų septynių–aštuonių, dalis dienos informacijos tiesiog prarandama. „Todėl ir pamirštate žodžius. Jūsų smegenys neturi laiko sutvarkyti to, ką jau turi“, – konstatavo ji.
Struktūriniai pokyčiai: smegenys tiesiogine prasme mažėja
Tačiau labiausiai vyrą sukrėtė ne funkciniai, o fiziniai pokyčiai. Neurologė parodė tyrimus, įrodančius, kad lėtinis miego trūkumas mažina hipokampo – už atmintį atsakingos smegenų srities – tūrį.
„Ne metaforiškai mažina – fiziškai, – pabrėžė ji. – Tyrimai rodo, kad žmonės, miegantys mažiau nei šešias valandas, patiria pagreitintą pažintinį nuosmukį, palyginamą su penkerių metų ankstesniu senėjimu.“
Tai reiškė, kad 38-erių vyro smegenys galėjo funkcionuoti kaip 43-ejų. Negana to, kenčia ir prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir emocijų kontrolę. Dėl to nuolat neišsimiegoję žmonės ne tik priima prastesnius sprendimus, bet ir tampa irzlesni.
Kaip greitai atsiranda žala
Galvojate, kad tai nutinka tik po daugelio metų? Neurologė paneigė šį mitą. Pasirodo, žala atsiranda kur kas greičiau.
„Pažintiniai sutrikimai prasideda per 24 valandas nuo miego stokos. Struktūriniai pokyčiai – per kelias dienas“, – teigė ji. Jau po vienos bemiegės nakties sutrinka atminties konsolidacija, o po 48–72 valandų nepakankamo miego smegenų vaizdavimo tyrimuose galima matyti pirmuosius pokyčius. „Hipokampas pradeda mažėti jau po savaitės nuolatinio miego trūkumo. Tai ne metų, ne mėnesių klausimas. Savaitės“, – pabrėžė Rasa.
Ar galima atstatyti žalą: gerosios naujienos
Nors informacija skamba gąsdinančiai, išeitis yra. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu – gebėjimu atsigauti ir persitvarkyti. Tačiau tam reikia laiko ir pastangų.
„Smegenys gali atsigauti, bet tam reikia nuoseklumo“, – ramino neurologė. Tyrimai rodo, kad normalizavus miego režimą, jau po kelių savaičių pastebimas pilkosios medžiagos tankio pagerėjimas. Tiesa, pilnas atsigavimas gali užtrukti kelis mėnesius.
Vyras nusprendė nedelsti. Jis įsivedė griežtą taisyklę – 23 val. jau būti lovoje. Atsisakė kofeino po 14 val. ir valandą prieš miegą padėdavo telefoną į kitą kambarį. Jau po mėnesio jis pajuto pirmuosius rezultatus: pradėjo pabusti žvalesnis, o žodžiai nebestrigo „ant liežuvio galo“. Po trijų mėnesių žmona patvirtino: „Tu vėl kalbi kaip anksčiau. Greitai ir aiškiai.“
Dabar jis miega po septynias–aštuonias valandas ir tik šypsosi išgirdęs, kad kam nors „užtenka penkių“. Jis jau žino, kokia tikroji tokio įpročio kaina.
