Sekite mus „Facebook“ 👍
Juodoji arbata yra viena populiariausių arbatų pasaulyje. Didelė dalis žmonių iki šiol ją vartoja tik dėl malonaus skonio, o ne dėl jos poveikio mūsų sveikatai. Tačiau juodoji arbata yra ir gydomoji arbata, pasižyminti didžiule nauda mūsų sveikatai – nuo privalumų širdžiai, iki vėžio ir diabeto rizikos mažinimo.
Surinkti juodosios arbatos lapeliai po derliaus nuovirų nuvarva, susmulkėja ir oksiduojasi. Oksidacija vyksta, kai lapai ilgai būna veikiami oro. Fermentai suskaido lapuose esančias chemines medžiagas, dėl to jie tampa rudos spalvos ir turi gerai pažįstamą kvapą.
Žaliosios arbatos gaminimo procesas panašus, tačiau jo metu nevyksta oksidacija. Oksidacija gali suteikti juodajai arbatai maistinių savybių, kurių neturi žalioji arbata.
Pavyzdžiui, juodojoje arbatoje esančios maistinės medžiagos gali sumažinti kelių vėžio rūšių riziką, apsaugoti širdį nuo aterosklerozės ir padėti palaikyti sveiką kraujospūdį.
Taigi, pateiksime jums daugiau juodosios arbatos privalumų mūsų sveikatai.
Antioksidacinis poveikis
Juodosios arbatos nauda gali būti panaši į žaliosios arbatos naudą. Tačiau daugelyje tyrimų buvo nagrinėjama būtent juodoji arbata ir kaip oksidacijos procesas gali paveikti sveikatą.
Pagrindinė tyrimų sritis – juodoji arbata kaip antioksidantų šaltinis.
Antioksidantai padeda kovoti su laisvaisiais radikalais. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės organizme, atsirandančios dėl natūralių procesų ir aplinkos poveikio.
Organizmas gali pašalinti laisvuosius radikalus, tačiau jei jų susikaupia per daug, jie gali pažeisti arba pakeisti organizmo ląsteles.
Šie pokyčiai gali prisidėti prie daugelio ligų ir sveikatos būklių, pavyzdžiui, aterosklerozės ir kai kurių rūšių vėžio, išsivystymo.
Antioksidantai gali padėti pašalinti laisvuosius radikalus, o arbata yra vienas iš antioksidantų šaltinių. Tiesą sakant, viename tyrime pažymima, kad fenoliniai junginiai, pasižymintys antioksidaciniu poveikiu, sudaro iki 30 % žaliosios ir juodosios arbatos sausosios masės.
Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai skiriasi nuo žaliojoje arbatoje esančių antioksidantų dėl oksidacijos proceso. Žaliojoje arbatoje daugiausia yra katechinų. Oksidacijos metu jie virsta tearabiginais, teaflavinais ir flavonoliais. Dėl jų juodoji arbata gali turėti kitokios naudos nei žalioji arbata.
Apsauga nuo aterosklerozės
Aterosklerozė – tai apnašų kaupimasis arterijų sienelėse. Tai gali sukelti išeminę širdies ligą, insultą ir lėtinę inkstų ligą. Laisvieji radikalai gali prisidėti prie šios būklės.
2004 m. atliktas žiurkėnų tyrimas parodė, kad juodosios arba žaliosios arbatos vartojimas lygiavertėmis dozėmis žmogui gali užkirsti kelią aterosklerozės vystymuisi.
Vienoje apžvalgoje teigiama, kad trijų ar daugiau puodelių arbatos gėrimas per dieną gali padėti apsisaugoti nuo išeminės širdies ligos.
Tačiau svarbu pažymėti, kad juodojoje arbatoje yra kofeino, o išgeriant daugiau nei tris puodelius per dieną, žmogaus suvartojamas kofeino kiekis per parą būtų per daug didelis.
2013 m. mokslininkai rado įrodymų, leidžiančių manyti, kad žmonėms, kurie per dieną išgeria keturis ar daugiau puodelių juodosios arbatos, yra mažesnė insulto rizika.
Vėžio rizikos mažinimas
Nacionalinio vėžio instituto išvados rodo, kad arbatoje esantys polifenoliai gali sumažinti vėžio augimo riziką.
Ypač juodoji arbata gali padėti sumažinti odos, krūties, plaučių ir prostatos vėžio riziką.
Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti, ar arbatos gėrimas kaip dietos dalis gali padėti sumažinti šią riziką.
Kraujospūdžio mažinimas
2015 m. atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad juodoji arbata gali sumažinti diastolinį ir sistolinį kraujospūdį.
Taip pat paaiškėjo, kad juodosios arbatos vartojimas panaikina didelio kiekio riebalų turinčio patiekalo poveikį kraujospūdžiui.
Ši nauda išliko nepaisant arbatoje esančio kofeino kiekio. Tačiau tai buvo nedidelis tyrimas, kuriame dalyvavo tik 19 dalyvių, todėl šiems rezultatams patvirtinti būtini išsamesni tyrimai.
Apsauga nuo diabeto
Kai kurie tyrimai rodo, kad arbatos vartojimas gali padėti sumažinti diabeto riziką.
Viename tyrime 2 tipo diabetu sergantys žmonės 4 savaites vartojo skirtingus juodosios arbatos ekstrakto kiekius. Autoriai padarė išvadą, kad reguliarus juodosios arbatos vartojimas gali turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį šia liga sergantiems žmonėms.
Juodosios arbatos privalumai, susiję su kitomis ligomis
Mokslininkai taip pat nustatė, kad juodoji arbata gali padėti pagerinti kaulų tankį, sumažinti reumatoidinio artrito riziką ir apsaugoti nuo Parkinsono ligos. Tačiau šiems rezultatams patvirtinti reikia atlikti daugiau tyrimų.
Juodojoje arbatoje esančios maistinės medžiagos
Juodoji arbata yra šių maistinių medžiagų šaltinis:
- Alkaloidai, įskaitant kofeiną, teofiliną ir teobrominą;
- Aminorūgštys;
- Angliavandeniai;
- Baltymai;
- Chlorofilas;
- Fluoridai;
- Aliuminis;
- Mineralai ir mikroelementai;
- Lakieji organiniai junginiai, kurie lemia kvapą ir skonį.
Juodosios arbatos antioksidacinį poveikį lemia joje esantis polifenolių kiekis. Polifenoliai yra cheminiai junginiai, kurie apsaugo augalus nuo ultravioletinių spindulių ir kenksmingų ligų sukėlėjų.
Flavonoidai yra viena iš polifenolių rūšių. Jų yra vynuogėse, raudonajame vyne ir kituose maisto produktuose.
Polifenolių antioksidacinis poveikis gali padėti apsaugoti organizmą nuo pokyčių, kurie sukelia įvairias ligas.
Juodoji arbata – visame pasaulyje populiarus gėrimas
Juodoji arbata yra visame pasaulyje populiarus gėrimas, kuris gali būti naudingas jūsų sveikatai. Ji taip pat turi mažai kalorijų.
Žmonės, kurie geria daug juodosios arbatos, ypač su pienu, saldikliais ar sirupu, turėtų nepamiršti galimo pavojaus, pavyzdžiui, didelio kofeino ir cukraus kiekio.
Jie taip pat gali pasiteirauti gydytojo, ar didelis juodosios arbatos kiekis gali trukdyti vartoti vaistus arba turėti įtakos kitiems sveikatos aspektams.
Todėl nors juodoji arbata yra naudinga sveikatai, ją reikėtų vartoti saikingai, kartu nepamirštant vartoti pakankamai vandens ir pasirūpinti sveika bei subalansuota mityba.
