Kardiologas ragina lietuvius: „Nustokite pirkti lašišą“ – štai kodėl tai pinigų švaistymas
Kai Klaipėdos universitetinės ligoninės kardiologas dr. Mindaugas J. televizijos eteryje ištarė frazę „Nustokite pirkti lašišą“, socialiniuose tinkluose kilo tikra audra. Daugelis piktinosi – kaip galima kritikuoti žuvį, kuri dešimtmečius laikyta sveikatos ir geros savijautos simboliu? Tačiau 27 metų patirtį turintis gydytojas savo žodžių neatsiima ir turi svarių argumentų.
„Aš nesakau, kad lašiša yra blogai. Aš sakau, kad mokėti 18–22 eurus už kilogramą, kai tokią pačią ar net didesnę naudą galite gauti už 4–5 eurus, yra tiesiog pinigų švaistymas“, – savo poziciją aiškina specialistas.
Pigesnės alternatyvos, turinčios daugiau naudos
Dr. Mindaugas J. teigia, kad jo pacientams, ypač turintiems širdies ir kraujagyslių problemų, lašiša nėra pirmasis pasirinkimas. Vietoj jos jis rekomenduoja tris kur kas pigesnes, bet ne mažiau vertingas žuvis.
„Mano pagrindinės rekomendacijos yra silkė, skumbrė ir sardinės. Visose jose omega-3 riebalų rūgščių, kurios yra gyvybiškai svarbios širdžiai, yra tiek pat, o kartais net ir daugiau nei fermose augintoje lašišoje“, – pabrėžia kardiologas.
Paciento eksperimentas: kaip pasikeitė sveikata ir išlaidos
Savo žodžiams pagrįsti gydytojas pasidalino vieno paciento istorija. Į jį kreipėsi 62 metų Rolandas V. iš Šiaulių, kurį kamavo aukštas kraujospūdis ir smarkiai padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje.
„Pacientas didžiavosi, kad kartą per savaitę valgo lašišą, nes ji brangi, o tai, kas brangu, esą turi būti geriausia. Tai labai paplitęs, bet klaidingas mąstymas“, – pasakoja dr. Mindaugas J.
Gydytojas pasiūlė Rolandui trijų mėnesių eksperimentą: vietoje brangios lašišos kartą per savaitę, valgyti silkę ar skumbrę tris kartus per savaitę. Nors iš pradžių pacientas dvejojo, vadindamas silkę „pensininko maistu“, galiausiai sutiko pabandyti.
Rezultatai nustebino net patį Rolandą. Po trijų mėnesių jo trigliceridų kiekis sumažėjo 31 procentu, o kraujospūdis normalizavosi be papildomų vaistų. „Ir svarbiausia – per tuos tris mėnesius žuviai išleidau 40 eurų mažiau. Dabar žmona gamina fantastišką skumbrę su daržovėmis, o lašišą perkame nebent per didžiąsias šventes“, – džiaugėsi vyras.
Kaip rinkodara lašišą pavertė „karaliene“
Kardiologas aiškina, kad lašišos, kaip „supermaisto“, įvaizdis yra ne mokslo, o genialios rinkodaros rezultatas. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje Norvegija pradėjo agresyvią reklamos kampaniją, pozicionuodama lašišą kaip aukščiausios kokybės, prabangų produktą.
„Tai buvo itin sėkmingas projektas, tačiau maistinė vertė nuo to nepadidėjo. Be to, didžioji dalis parduotuvėse esančios lašišos yra auginta fermose, kur žuvys šeriamos grūdais ir sojų miltais. Dėl to jų omega-3 kiekis yra gerokai mažesnis nei laukinių žuvų“, – atkreipia dėmesį dr. Mindaugas J.
Tuo tarpu silkė ir skumbrė dažniausiai yra laukinės, todėl jų maistinė sudėtis yra natūralesnė ir vertingesnė.
Ką daryti: svarbiausia – reguliarumas, o ne kaina
Gydytojas neragina visiškai atsisakyti lašišos, jei mėgstate jos skonį ir galite sau tai leisti. Tačiau jis skatina įvertinti alternatyvas, ypač jei perkate šią žuvį tik dėl tariamos naudos sveikatai.
„Širdžiai svarbiausia yra ne žuvies kaina, o vartojimo reguliarumas. Geriau valgyti pigesnę, bet riebią žuvį tris kartus per savaitę, nei brangią – kartą per mėnesį. Nuoseklumas duoda geriausius rezultatus“, – apibendrina kardiologas.
Paciento Rolando žmona Irena juokauja: „Pinigai, kuriuos per metus sutaupėme atsisakę lašišos, leido mums nuvažiuoti atostogų prie jūros. O ten valgėme šviežią žuvį kasdien. Tik jau ne lašišą.“
Taigi, kitą kartą stovėdami prie žuvies prekystalio, prisiminkite šiuos patarimus. Jūsų širdis ir piniginė jums padėkos.
















































Sekite mus „Facebook“ 👍






