Sekite mus „Facebook“ 👍
Ar kada nors pastebėjote, kad po įtemptos dienos net ir mėgstamiausias patiekalas atrodo blankus ir be skonio? Gaminate tą patį troškinį, naudojate tuos pačius prieskonius, tačiau rezultatas nuvilia. Pasirodo, problema slypi ne maiste, o mūsų pačių organizmo reakcijoje į stresą.
Daugelis mano, kad skonio pojūtis yra sutelktas tik liežuvyje, tačiau tai – tik dalis tiesos. Mitybos specialistai pabrėžia, kad net iki 80 procentų to, ką suvokiame kaip skonį, iš tiesų yra aromatas, kurį jaučiame per uoslę.
Skonio paslaptis – ne liežuvyje, o nosyje
Mūsų liežuvis gali atskirti tik penkis pagrindinius skonius: saldų, sūrų, rūgštų, kartų ir umami (sodrų, mėsos skonį). Visi kiti skonio niuansai, sudarantys patiekalo turtingumą – nuo cinamono šilumos iki baziliko gaivumo – yra aromatai. Valgant maisto molekulės keliauja iš burnos į nosies ertmę, kur stimuliuoja uoslės receptorius. Būtent šis derinys – liežuvio ir nosies siunčiami signalai – smegenyse sukuria visavertį skonio potyrį.
Tačiau patiriant stresą, šis sudėtingas mechanizmas sutrinka. Pasak specialistų, taip nutinka dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Kaip stresas „išjungia“ skonio pojūtį
Pirmoji priežastis yra pasikeitęs kvėpavimas. Patirdami įtampą, pradedame kvėpuoti greitai, paviršutiniškai ir dažnai per burną. Dėl to pro nosį praeina gerokai mažesnis oro srautas, o kartu – ir mažiau aromato molekulių pasiekia uoslės receptorius. Rezultatas – maistas atrodo „plokščias“ ir neizraiškingas.
Antroji, gilesnė priežastis, yra hormonas kortizolis, dar vadinamas streso hormonu. Kai jo lygis organizme pakyla, jis slopina signalų perdavimą iš uoslės receptorių į smegenis. Net jei aromatas pasiekia nosį, smegenys, užsiėmusios grėsmių analize ir problemų sprendimu, jį apdoroja daug silpniau. Vaizdžiai tariant, stresas „pritildo“ smegenų gebėjimą girdėti, ką sako nosis.
Pasekmės prie šeimos stalo
Šis reiškinys paaiškina, kodėl po sunkios dienos ne tik suaugusieji, bet ir vaikai dažnai atsisako valgyti. Tai ne visada yra kaprizas – maistas jiems iš tiesų gali atrodyti neskanus. Nežinant šios priežasties, šeimoje gali kilti nereikalinga įtampa: tėvai, jausdami, kad maistas prėskas, beria daugiau druskos ar cukraus, o vaikas, kurio uoslė taip pat nuslopinta, vis tiek atsisako valgyti. Tai sukuria užburtą ratą, kuriame visi jaučiasi kalti, nors iš tiesų tai – tik fiziologinė organizmo reakcija.
Paprastas būdas „perkrauti“ uoslę
Gera žinia ta, kad uoslės jautrumą galima greitai atkurti. Specialistai rekomenduoja paprastą pratimą, kurį verta atlikti prieš kiekvieną vakarienę po įtemptos dienos. Tam prireiks vos kelių minučių.
- Atsipalaiduokite. Atsisėskite, užmerkite akis ir sąmoningai atpalaiduokite žandikaulį – tai viena labiausiai įsitempusių kūno vietų po darbo dienos.
- Kvėpuokite. Penkis kartus lėtai ir giliai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite per burną. Tai padės atkurti normalų oro srautą per nosies ertmę.
- Suaktyvinkite receptorius. Pauostykite ką nors stipraus ir malonaus aromato – kavos pupelių, citrinos žievelės ar rozmarino šakelę. Kelis kartus trumpai įkvėpkite aromatą. Tai tarsi apšilimas, kuris paruošia uoslės receptorius darbui.
Atlikus šiuos paprastus veiksmus, maisto skonis gali kardinaliai pasikeisti. Ne todėl, kad pasikeitė patiekalas, o todėl, kad leidote savo kūnui nusiraminti ir vėl pradėti visavertiškai jausti.
