Sekite mus „Facebook“ 👍
Pažįstamas jausmas: žodis sukasi galvoje, bet ištarti nepavyksta
Stovite parduotuvėje ir bandote prisiminti prieskonio pavadinimą. Jūs tiksliai žinote, kaip jis atrodo, koks jo kvapas, bet žodis tiesiog išgaravo. Po kelių minučių įtempto galvojimo jis pagaliau išnyra: „Čiobrelis!“ Tokie momentai, kai vardai, datos ar pavadinimai užstringa kažkur pakeliui, gali kelti nerimą. Ar tai rimtos atminties problemos pradžia?
Pasak gydytojų, šis reiškinys, vadinamas „ant liežuvio galo“ fenomenu, dažniausiai nėra atminties praradimo ženklas. Tai laikinas informacijos atgaminimo sutrikimas. Kitaip tariant, informacija jūsų smegenyse yra, tik kelias iki jos laikinai užblokuotas.
Kas sukelia šį nemalonų pojūtį?
Šie epizodai dažnėja dėl kelių pagrindinių priežasčių, kurios nebūtinai rodo ligą. Svarbu suprasti, kad tai natūralūs procesai, veikiantys smegenų gebėjimą greitai pasiekti informaciją.
Dažniausi veiksniai:
- Nuovargis ir stresas: Išsekimas sutrikdo pažinimo mechanizmus, todėl smegenims sunkiau atlikti net ir paprastas užduotis.
- Hormonų svyravimai: Ypač menopauzės metu, kintanti neurocheminė pusiausvyra gali paveikti atminties procesus.
- Amžius: Su amžiumi informacijos apdorojimas natūraliai sulėtėja. Tai nereiškia, kad smegenys „genda“, tiesiog atgaminimo kelias tampa ilgesnis.
Gydytoja Rūta pabrėžia svarbų skirtumą: „Viena, kai žodis dingsta visam laikui, ir visai kita, kai jis tiesiog vėluoja ateiti. Pirmu atveju reikėtų sunerimti, o antru – ieškoti sprendimų.“
Netikėtas sprendimas: ne galvosūkiai, o judėjimas
Daugelis mano, kad geriausias būdas treniruoti smegenis – spręsti kryžiažodžius ar žaisti atminties žaidimus. Tačiau mokslas siūlo kitą, kur kas veiksmingesnį metodą. Gydytoja pataria: „Pradėkite judėti intensyviau. Jūsų smegenims reikia deguonies, o ne papildomų užduočių.“
Šį teiginį patvirtina Birmingamo universiteto tyrimas. Jame nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo ir atminties funkcijos. Kuo didesnis asmens VO2 max rodiklis (maksimalus deguonies panaudojimas fizinio krūvio metu), tuo greičiau smegenys atgamindavo žodžius ir pavadinimus.
Smegenys, sudarydamos vos 2 % kūno masės, sunaudoja apie 20 % viso organizmo deguonies. Kai širdis ir plaučiai dirba efektyviai, deguonis greičiau pasiekia kalbos apdorojimo sritis, todėl „ant liežuvio galo“ momentai retėja.
Keturi pratimai, kurie padės jūsų smegenims
Norint pagerinti smegenų aprūpinimą deguonimi ir sustiprinti atmintį, gydytoja rekomenduoja keturis paprastus, bet veiksmingus būdus padidinti VO2 max rodiklį.
- Intervalinis ėjimas: Kaitaliokite greitą ir ramų ėjimo tempą. Pavyzdžiui, 3 minutes eikite greitai, 2 minutes – lėtai.
- Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT): Trumpi, bet labai intensyvūs pratimų etapai, keičiami trumpomis poilsio pertraukėlėmis.
- Ilgesnio nuotolio bėgimas: Nebūtina bėgti maratono – pakanka ir 3–5 kilometrų distancijos kelis kartus per savaitę.
- Joga: Tam tikros jogos pozos, išlaikomos ilgesnį laiką, švelniai, bet efektyviai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
„Svarbiausia yra nuoseklumas, o ne vienkartinis intensyvumas, – pabrėžia specialistė. – Trisdešimt minučių aktyvios veiklos keturis kartus per savaitę duos kur kas daugiau naudos nei viena alinanti treniruotė sekmadienį.“
Išvada: atsakymas slypi kojose, ne galvoje
Jei vis dažniau patiriate jausmą, kai žodis įstringa ant liežuvio galo, neskubėkite kaltinti prastėjančios atminties. Gali būti, kad jūsų smegenims tiesiog trūksta deguonies. Reguliarus fizinis aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir yra vienas geriausių būdų palaikyti aštrų protą ir sklandžią atmintį. Kartais geriausias atsakymas į galvosūkius slypi ne galvoje, o judesyje.
