Sekite mus „Facebook“ 👍
Visą gyvenimą tikėjau, kad matematika – ne man
Mokykloje buvau ta, kuri prie lentos stovėdavo raudona kaip burokėlis. Matematika man atrodė kaip neįmenama mįslė. Bėgant metams, susitaikiau su šia mintimi ir visiems drąsiai sakydavau: „Tiesiog neturiu matematinių gabumų, ne visi gimsta tiksliukai.“ Ir nuoširdžiai tuo tikėjau keturiasdešimt metų, kol vienas vizitas pas gydytoją apvertė mano pasaulį aukštyn kojomis.
Praėjusį rudenį, kamuojama nuolatinio nuovargio, apsilankiau pas gydytoją Mindaugą. Po tyrimų ir pokalbio apie mitybą bei gyvenimo būdą, jis ištarė frazę, kurios tikrai nesitikėjau: „Ar žinojote, kad antsvoris gali tiesiogiai paveikti mąstymo procesus? Net ir jūsų gebėjimą skaičiuoti.“
Trys priežastys, kodėl antsvoris kenkia smegenims
Nustebusi paklausiau, koks čia ryšys. Gydytojas kantriai paaiškino tris pagrindinius mechanizmus, kurie vyksta mūsų organizme ir tiesiogiai veikia smegenų veiklą.
1. Lėtinis uždegimas – tylus proto priešas
„Kai žmogus turi antsvorio, jo organizme nuolat vyksta žemo laipsnio lėtinis uždegimas“, – aiškino gydytojas. „Šis uždegimas pasiekia ir smegenis, kur lėtina jų darbą. Dėl to gali suprastėti atmintis, sulėtėti mąstymas, tapti sunkiau susikaupti ir atlikti logines užduotis, pavyzdžiui, skaičiavimus.“ Kai pasakiau, kad visą gyvenimą jaučiuosi panašiai, jis tik linktelėjo: „Būtent. Ir visą gyvenimą galvojote, kad tai jūsų prigimtis. O gal tiesiog niekada neturėjote progos pamatyti, kaip galėtų būti kitaip?“
2. Miego apnėja ir deguonies badas
Antras svarbus veiksnys – miego kokybė. Antsvoris yra vienas pagrindinių miego apnėjos rizikos veiksnių. „Miego apnėjos metu naktį kvėpavimas trumpam sustoja daugybę kartų. Dėl to smegenys negauna pakankamai deguonies ir negali kokybiškai pailsėti“, – tęsė specialistas. Jo klausimas „Ar ryte keliatės pavargusi, lyg nebūtumėte miegojusi?“ pataikė tiesiai į dešimtuką. Tai buvo mano kasdienybė.
3. Energijos trūkumas
Smegenys yra vienas daugiausiai energijos suvartojančių organų. Kai dėl antsvorio sutrinka medžiagų apykaita, smegenys tiesiog negauna tiek „kuro“, kiek joms reikia normaliam ir efektyviam darbui. Dėl to jaučiamės išsekę, o protas veikia lėčiau.
Trijų mėnesių eksperimentas, pakeitęs požiūrį
Vyras mano pasakojimą išklausė skeptiškai: „Tai ką, dabar numesi svorio ir tapsi matematikos profesore?“ Atsakiau, kad ne, bet noriu pabandyti ir pamatyti, ar kas nors pasikeis. Gydytojas Mindaugas sudarė trijų mėnesių mitybos ir gyvensenos planą.
Jau po dviejų mėnesių pastebėjau keistą dalyką. Darbe, tvarkydama sąskaitas, kur anksčiau nuolat darydavau klaidų ir nervindavausi, dabar skaičiavau daug lengviau ir greičiau. Klaidų beveik nebeliko. Dukra juokėsi, kad gal tiesiog labiau stengiuosi, bet aš jaučiau, kad pastangų dedu tiek pat, o rezultatas – visiškai kitoks. Galva buvo tiesiog „šviesesnė“.
Po trijų mėnesių grįžau pas gydytoją. Papasakojau, kad geriau miegu, rytais nebesijaučiu pavargusi, o svarbiausia – skaičiai nebeatrodo tokie baisūs. Atrodė, kad smegenyse kažkas atsiblokavo.
Ar tikrai žinote savo galimybių ribas?
„Daug žmonių visą gyvenimą galvoja, kad kažko negali, nors iš tikrųjų jiems tiesiog trukdo sveikatos būklė. Jie priskiria tai charakteriui ar gabumų stokai ir niekada nesužino tiesos apie save“, – apibendrino gydytojas Mindaugas.
Paskambinau seseriai, kuri, kaip ir aš, visada save laikė humanitare. Papasakojau jai savo istoriją. Po ilgos tylos ji atsakė: „Žinai, aš irgi jau daug metų blogai miegu. Ir rytais visos mintys lyg per vatą eina.“
Negaliu teigti, kad tapau matematike. Tačiau dabar žinau, kad keturiasdešimt metų tikėjau mitu apie save. Kartais tai, ką laikome savo prigimtimi, iš tiesų yra tik problema, kurią galima išspręsti. Tik reikia, kad kas nors apie tai pasakytų garsiai.
