Minutė
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

  • Sodininkystė
    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

    Kokius sodo darbus reikėtų atlikti kovo mėnesį

    Kokius sodo darbus reikėtų atlikti kovo mėnesį?

  • Gyvenimo būdas

    Kodėl vieni kaupia turtą, o kiti nuolat „sėdi ant nulio“? Atsakymas – trijuose paprastuose skaičiuose

    Ispaniška taisyklė, apie kurią nežino daugelis turistų: vakarienė už gėrimo kainą

    Mišrūs signalai santykių pradžioje: ekspertų teigimu, tai ne mįslė, o aiškus atsakymas

    Regėjimas po 30-ies ėmė prastėti? Gydytoja įvardijo netikėtą priežastį ir 3 paprastus sprendimus

    103 metų gydytojo ilgaamžiškumo paslaptis: trys paprastos taisyklės, kurios gali pakeisti gyvenimą

    Specialistė atskleidė 10 sekundžių triuką: padės suvaldyti apetitą ir pamiršti persivalgymą

    Atsisakė alkoholio 90 dienų: atviras pasakojimas, kas vyksta su kūnu ir smegenimis

    Dirbtinis intelektas kuria knygas-vaiduokles: kaip bibliotekininkai kovoja su išgalvotais šaltiniais

    Mokslininkai patvirtino: paprastas triukas su folija gali ženkliai pagerinti jūsų Wi-Fi ryšį

    Viešbučio darbuotojos patarimai: 5 dalykai, kuriuos privalote padaryti vos įžengę į kambarį

  • Finansai
    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro asmeninio el pašto adresas

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro elektroninio pašto adresas?

    5 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

    3 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

  • Sodininkystė
    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

    Kokius sodo darbus reikėtų atlikti kovo mėnesį

    Kokius sodo darbus reikėtų atlikti kovo mėnesį?

  • Gyvenimo būdas

    Kodėl vieni kaupia turtą, o kiti nuolat „sėdi ant nulio“? Atsakymas – trijuose paprastuose skaičiuose

    Ispaniška taisyklė, apie kurią nežino daugelis turistų: vakarienė už gėrimo kainą

    Mišrūs signalai santykių pradžioje: ekspertų teigimu, tai ne mįslė, o aiškus atsakymas

    Regėjimas po 30-ies ėmė prastėti? Gydytoja įvardijo netikėtą priežastį ir 3 paprastus sprendimus

    103 metų gydytojo ilgaamžiškumo paslaptis: trys paprastos taisyklės, kurios gali pakeisti gyvenimą

    Specialistė atskleidė 10 sekundžių triuką: padės suvaldyti apetitą ir pamiršti persivalgymą

    Atsisakė alkoholio 90 dienų: atviras pasakojimas, kas vyksta su kūnu ir smegenimis

    Dirbtinis intelektas kuria knygas-vaiduokles: kaip bibliotekininkai kovoja su išgalvotais šaltiniais

    Mokslininkai patvirtino: paprastas triukas su folija gali ženkliai pagerinti jūsų Wi-Fi ryšį

    Viešbučio darbuotojos patarimai: 5 dalykai, kuriuos privalote padaryti vos įžengę į kambarį

  • Finansai
    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro asmeninio el pašto adresas

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro elektroninio pašto adresas?

    5 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

    3 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
Minutė
No Result
View All Result
Pradinis Straipsniai ir naujienos Gyvenimo būdas

Minimali alga 2025 metais: kas keičiasi ir ką svarbu žinoti?

🖊️ Rūta A.
3 sausio, 2025
Kategorija: Gyvenimo būdas, Visuomenė ir švietimas

Naujieji metai ir šiemet pažėrė įvairių naujovių, tarp jų – ir mokestinių. Gera žinia – jog nuo 2025 m. didėja dalies gyventojų pajamos, išaugs pensijos, išmokos vaikams (vadinamieji vaiko pinigai), kitos išmokos, taip pat ir minimalus atlyginimas (minimalioji mėnesinė alga, MMA).

Taigi, nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA padidėjo iki 1038 Eur (bruto, t. y. prieš mokesčius arba „ant popieriaus“). MMA, lyginant su 2024 m., paaugo triženkle suma – 114 eurų (atitinkamai 12,2 proc.).

O gaunamas atlyginimas „į rankas“ 2025 m. sieks 777 Eur. Taigi, tai didesnė suma, lyginant su preliminariai prognozuojama 2025 metų santykine skurdo rizikos riba – 732 eurais.

MMA pokytis, lyginant su 2024 m. – 69 Eur: tokią sumą pritaikius analogišką neapmokestinamųjų pajamų dydį uždirbs dirbantieji už MMA.

MMA nuo 2021 iki 2025 metų iš viso jau pakilo 44 proc.: tai vienas didžiausių šuolių tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių.

O, pavyzdžiui, minimalusis valandinis atlygis (MVA) 2025 m. šoktelėjo iki 6,36 Eur prieš mokesčius („į rankas“ – ~4,86 Eur). MVA – tai mažiausias atlygis, kurį darbdavys privalo mokėti darbuotojui už valandą darbo.

Minimalus atlyginimas ir minimalus valandinis atlygis Lietuvoje 2024 m. ir ankstesniais metais

2024 m. MMA buvo 924 Eur prieš mokesčius arba 709 Eur „į rankas“. Paskaičiuota, kad tokio dydžio MMA sudarė 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių arba 53 proc. atlyginimo „į rankas“.

O MVA 2024 m. buvo 5,65 Eur.

2020–2021 m. MMA pokytis buvo neženklus, o 2021–2024 m. – jau gerokai ženklesnis. Taigi, tik 2025 m. MMA perkopė keturženklę sumą.

Kada ir kam mokama minimali mėnesinė alga?

Kaip numatyta Darbo kodekse, kurio naujausia redakcija ir įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d., minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Taip pat Kodekse numatyta, kad darbo užmokestis per mėnesį ar valandinis atlygis negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį.

Minimalioji alga visiems darbuotojams turi būti mokama ir prastovų laikotarpiu, kitais Kodekse numatytais atvejais.

Kaip nustatoma minimali mėnesinė alga?

Antrojoje metų pusėje vyksta intensyvios darbdavių ir darbuotojų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų institucijų atstovų diskusijos dėl MMA didinimo ateinančiais metais.

Darbuotojų atstovai, kaip buvo skelbiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, 2024 m. vasaros pabaigoje MMA siūlė kelti pagal sutartą formulę iki 1070 eurų, darbdavių atstovai pritarė Lietuvos banko pasiūlymui MMA didinti palaipsniui, t. y. nuo 2025 metų MMA kelti 10 proc. – t. y. iki 1016 eurų. Vyriausybės pozicija buvo siekti kompromiso – darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimo. Taigi, galiausiai ir palikta 1038 Eur suma.

Kiek žmonių Lietuvoje uždirba vadinamąjį minimumą?

2023 m. pateiktais „Sodros“ duomenimis, tuo metu šalyje iki 840 eurų per mėnesį uždirbo 98,6 tūkst. gyventojų, o 2024 m. pateikta informacija rodo, kad minimalų atlyginimą gavo 3 proc. visų dirbančių žmonių.

„Sodros“ duomenimis, 2024 m. IV-ąjį ketvirtį Lietuvoje iki 1000 Eur siekiantį mėnesio atlyginimą prieš mokesčius gavo net iki 20 proc. visų dirbančių žmonių. Nepatikslinti ir duomenys, ar šie darbuotojai dirbo visu, ar ne visu etatu.

Taigi, tikslūs skaičiai nėra visiškai aiškūs.

Minimali mėnesinė alga kitose Europos šalyse

Lyginant minimalius mėnesinius atlyginimus kitose Europos šalyse išryškėja tam tikri skirtumai. Jie atspindi skirtingą gyvenimo lygį bei ekonominę įvairovę.

Iš 22 Europos šalių Lietuva pagal MMA 2024 m. buvo 13-oje pozicijoje iš 22-jų. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad mokesčiai kitose šalyse skiriasi, tad skirtingas ir atlyginimas „į rankas“.

Beveik analogiškas minimalus atlyginimas „ant popieriaus“ buvo mokamas Maltoje – 925 Eur. Panašūs minimalūs atlyginimai nustatyti ir Graikijoje (910 Eur), Portugalijoje (957 Eur), Lenkijoje (978 Eur) bei Kipre (1000 Eur).

1254–2571 Eur dydžio MMA nustatyti Slovėnijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir Liuksemburge.

Tiesa, mūsų kaimynai latviai ir estai negali pasigirti ženklesniais MMA pokyčiais, o Lietuva pagal MMA rodiklį tarp Baltijos kaimynių yra lyderė. 2024 m. Estijoje MMA prieš mokesčius buvo 820 Eur, o Latvijoje – 700 Eur. Žemiausias MMA fiksuotas Bulgarijoje – vos 477 Eur neatskaičius mokesčių.

Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/padidejo-minimali-alga-laikas-ir-jums-reikalauti-didesnio-atlyginimo-n1387994

Tikėtina, kad 2026 m. MMA augimas bus toks pat ženklus (bent jau triženkle suma „ant popieriaus“).

Naujienos iš interneto

Raktažodžiai: atlyginimasinformacijaLietuvamokesčiai

Kiti straipsniai

Ką aplankyti Lietuvoje 2025 m.: išsamus vadovas po šalies lankytinas vietas

Ką aplankyti Lietuvoje 2025 m.: išsamus vadovas po šalies lankytinas vietas

25 liepos, 2025
Arunas Streikus. VU nuotr.

Kaip Leninas nėrė veidu į Nerį: spontaniškas studentų poelgis sujudino sovietinę švietimo sistemą

25 birželio, 2025
Vaiko pinigai 2025 metais: kas keičiasi ir ką reikia žinoti?

Vaiko pinigai 2025 metais: kas keičiasi ir ką reikia žinoti?

2 sausio, 2025
TOP 4 sveikatingumo ir grozio tendencijos Lietuvoje

TOP 4 sveikatingumo ir grožio tendencijos Lietuvoje

23 gruodžio, 2024
Lietuviu emigracija tendencijos ir prognozes 2025iems metams

Lietuvių emigracija: tendencijos ir prognozės 2025-iems metams

20 gruodžio, 2024
5 nuostabus Lietuvos marsrutai zygiams ir gamtos myletojams

5 nuostabūs Lietuvos maršrutai žygiams ir gamtos mylėtojams

19 gruodžio, 2024

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Skaitomiausi

  • Mokslininkai patvirtino: paprastas triukas su folija gali ženkliai pagerinti jūsų Wi-Fi ryšį

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Kodėl vieni kaupia turtą, o kiti nuolat „sėdi ant nulio“? Atsakymas – trijuose paprastuose skaičiuose

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Ispaniška taisyklė, apie kurią nežino daugelis turistų: vakarienė už gėrimo kainą

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Atsisakė alkoholio 90 dienų: atviras pasakojimas, kas vyksta su kūnu ir smegenimis

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • 103 metų gydytojo ilgaamžiškumo paslaptis: trys paprastos taisyklės, kurios gali pakeisti gyvenimą

    0 shares
    Share 0 Tweet 0

Naujausi

  • Kodėl vieni kaupia turtą, o kiti nuolat „sėdi ant nulio“? Atsakymas – trijuose paprastuose skaičiuose
  • Liepos 17-osios horoskopas: didelių pokyčių metas trims ženklams
  • Dienos ritmas: tarp planų ir netikėtumų
  • Ispaniška taisyklė, apie kurią nežino daugelis turistų: vakarienė už gėrimo kainą
  • Mišrūs signalai santykių pradžioje: ekspertų teigimu, tai ne mįslė, o aiškus atsakymas
  • Dienos sprendimai: ilgalaikė perspektyva ar greita nauda?
  • Regėjimas po 30-ies ėmė prastėti? Gydytoja įvardijo netikėtą priežastį ir 3 paprastus sprendimus
  • Liepos 14-osios horoskopas: šeimos reikalai pareikalaus tvirtų sprendimų
  • 103 metų gydytojo ilgaamžiškumo paslaptis: trys paprastos taisyklės, kurios gali pakeisti gyvenimą
  • Liepos 13-osios horoskopas: bendravimas atvers netikėtas galimybes
Facebook

Internetinis gyvenimo būdo žurnalas ir patikimas šaltinis įvairioms gyvenimo situacijoms.

Reklamos klausimais rašykite: redakcija@minute.lt.

Sekite mus „Facebook“ platformoje: facebook.com/minutelt.

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.

No Result
View All Result
  • Santykiai
  • Sveikata
  • Sodininkystė
  • Gyvenimo būdas
  • Finansai
  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.