Sekite mus „Facebook“ 👍
Dvidešimt metų kavos ir vienas gydytojos patarimas
Kiekvienas mano rytas dvidešimt metų prasidėdavo vienodai – vos pramerkęs akis keliaudavau tiesiai prie kavos aparato. Tai buvo ne šiaip įprotis, o ritualas, be kurio neįsivaizdavau dienos pradžios. Todėl, kai gydytoja pasiūlė šį ritualą pakeisti stikline šilto vandens, mintyse tik nusijuokiau. Vis dėlto, sutikau pabandyti – vos vieną savaitę.
Šiandien, praėjus keliems mėnesiams, kavos aparatas vis dar stovi savo vietoje. Tačiau dabar jį įjungiu tik išgėręs pirmąjį ir svarbiausią dienos gėrimą – stiklinę šilto vandens.
Kodėl rytą pradedame dehidratavę?
Nors miegame, mūsų organizmas dirba naktinę pamainą. Ląstelės atsinaujina, smegenys apdoroja per dieną sukauptą informaciją, o virškinimo sistema baigia tvarkytis su vakariene. Visiems šiems procesams reikalingas vanduo, tačiau miegodami jo atsargų nepapildome.
Per 6–8 miego valandas netenkame nemažai skysčių kvėpuodami ir prakaituodami, net jei to nejaučiame. Todėl pabundame patyrę lengvą dehidrataciją. Gydytoja man paaiškino, kad troškulys yra vėlyvas signalas. Kai jį pajuntame, organizmas jau kurį laiką kenčia skysčių trūkumą.
Kas vyksta organizme išgėrus vandens tuščiu skrandžiu
Pirmasis gurkšnis vandens ryte sukelia grandininę teigiamų reakcijų. Šis paprastas veiksmas, atliktas vos per kelias minutes, duoda didelį poveikį.
- Suaktyvinama virškinimo sistema. Vanduo sudrėkina skrandžio gleivinę, neutralizuoja per naktį susikaupusias rūgštis ir paruošia virškinamąjį traktą pusryčiams. Jis paskatina fermentų išsiskyrimą ir suaktyvina peristaltiką – žarnyno raumenų susitraukimus, kurie gerina tuštinimąsi.
- Rehidratuojamos ląstelės. Per naktį drėgmę praradusios ląstelės gauna taip reikalingo vandens. Tai leidžia organams, įskaitant smegenis, pradėti dirbti efektyviau.
- Pagerėja bendra savijauta. Atkūrus skysčių balansą, jaučiamės žvalesni ir energingesni.
Šiltas ar šaltas: kodėl temperatūra svarbi?
Gydytoja pabrėžė, kad geriausia rinktis šiltą, o ne ledinį vandenį. Šaltas vanduo gali sukelti skrandžio spazmus, be to, organizmas turi eikvoti papildomą energiją, kad jį sušildytų iki kūno temperatūros.
Šiltas vanduo (kambario temperatūros arba šiek tiek pašildytas) yra artimesnis mūsų kūno temperatūrai, todėl organizmas jį įsisavina greičiau ir lengviau. Jis švelniai veikia virškinimo sistemą ir nesukelia diskomforto net ir jautresnį skrandį turintiems žmonėms.
Kava ar vanduo: kodėl eiliškumas keičia viską?
Dvidešimt metų gėriau kavą tuščiu skrandžiu ir lygiai tiek pat laiko skundžiausi „nervingu“ skrandžiu iki pat pietų. Pasirodo, kava, geriama nieko nevalgius, smarkiai padidina skrandžio rūgštingumą. Ji taip pat stimuliuoja streso hormono kortizolio gamybą, kuri suteikia greitą, bet trumpalaikį energijos šuolį, po kurio seka nuovargis.
Pakeitus tvarką – pirma vanduo, o po 20–30 minučių kava – savijauta pasikeitė kardinaliai. Skrandis nurimo, energija tapo tolygesnė, o ir pačios kavos skonis, regis, tapo geresnis.
Savaitės eksperimentas, tapęs įpročiu
Jau po pirmos savaitės pastebėjau pokyčius: ryte jaučiausi žvalesnis, virškinimas tapo reguliaresnis, o nemalonūs pojūčiai skrandyje dingo. Dabar šį ritualą atlieku automatiškai, net negalvodamas.
Tai nėra stebuklas. Tai – paprasčiausia fiziologija. Suteikdami organizmui tai, ko jam labiausiai reikia – vandens – pačiu tinkamiausiu metu, leidžiame jam veikti sklandžiau. Kaip sakydavo mano močiutė: „Pirma vanduo, o tik paskui visa kita.“ Pasirodo, senolių išmintis ir šiuolaikinis mokslas sutaria. Viena stiklinė. Paprasta, bet veiksminga.
