Sekite mus „Facebook“ 👍
Darbo rinka keičiasi: ko ieško darbdaviai?
Devynerius metus personalo atrankų srityje dirbanti Rūta per savo karjerą peržiūrėjo tūkstančius gyvenimo aprašymų ir atliko šimtus darbo pokalbių. Ji pastebi aiškią tendenciją: tai, ko darbdaviai ieškojo prieš dešimtmetį, ir tai, ko jiems reikia šiandien, skiriasi kardinaliai. Pasak jos, techninės žinios yra tik pusė sėkmės istorijos.
„Techninis įgūdis – pusė reikalo. Kitą pusę lemia dalykai, kuriuos sunku įrašyti į CV, tačiau būtent jie tampa lemiamu faktoriumi priimant sprendimą“, – teigia personalo atrankos vadovė.
Komunikacija: daugiau nei įrašas CV
Nors frazė „geri komunikaciniai gebėjimai“ tapo kliše beveik kiekviename CV, Rūta pabrėžia, kad po ja slypi kur kas daugiau. Tikroji vertė – ne mokėjimas kalbėti, o gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas idėjas, aktyviai klausytis ir pritaikyti savo kalbą prie skirtingų auditorijų.
„Kai kandidatas per pokalbį sugeba paprastai paaiškinti, ką veikė ankstesniame darbe, taip, kad suprasčiau aš – žmogus be specifinių jo srities žinių – tai stiprus signalas. Tai rodo, kad jis iš tiesų moka komunikuoti“, – patirtimi dalijasi specialistė. Šis gebėjimas ypač svarbus ne tik vadovams, bet ir pradinio lygio specialistams, kurių kasdienybė – darbas komandoje.
Skaitmeninis raštingumas: nebeužtenka mokėti naudotis „Excel“
Šiandien skaitmeninis raštingumas nebėra tik gebėjimas naudotis „Word“ programa ar išsiųsti elektroninį laišką. Darbdaviai tikisi, kad darbuotojas bent minimaliai orientuosis duomenų analizėje, mokės naudotis projektų valdymo įrankiais ir supras, kaip automatizavimas ar dirbtinis intelektas gali palengvinti jo darbą.
„Tai nereiškia, kad visi turi tapti programuotojais. Tačiau darbuotojas, kuris geba pasitelkti technologijas savo darbo efektyvumui didinti, yra kur kas vertingesnis už tą, kuris viską atlieka rankiniu būdu. Šis atotrūkis ateityje tik didės“, – prognozuoja Rūta.
Kritinis mąstymas: retas ir vertingas įgūdis
Informacijos pertekliaus amžiuje gebėjimas atskirti faktą nuo nuomonės, svarbią informaciją nuo nereikšmingos ir priežastį nuo pasekmės tampa vienu geidžiamiausių įgūdžių. Pasak Rūtos, tai atsiskleidžia jau per pirmąjį pokalbį.
„Užduodu paprastą klausimą: kodėl priėmėte tam tikrą sprendimą ankstesniame darbe? Vieni atsako, kad „taip liepė vadovas“. Kiti nuosekliai paaiškina situacijos logiką, svarstytas alternatyvas ir priežastis, kodėl buvo pasirinktas būtent tas kelias. Antrojo tipo kandidatus ir norime matyti savo komandoje“, – aiškina ji.
Adaptyvumas: svarbiau už patirtį
COVID-19 pandemija tapo išbandymu, kuris aiškiai parodė, jog gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra ne privalumas, o būtinybė. Darbuotojai, kurie greitai persiorientavo į nuotolinį darbą, išmoko naudotis naujais įrankiais ir nepasimetė neapibrėžtumo sąlygomis, darbdavių buvo vertinami labiau nei tie, kurie turėjo daugiau patirties, bet sunkiai adaptavosi.
„Man nebesvarbu, kiek metų patirties turi kandidatas. Man svarbu, ar jis nori ir geba mokytis. Ar domisi naujovėmis. Ar užduoda klausimus“, – apibendrina Rūta.
Emocinis intelektas: tylusis sėkmės faktorius
Gebėjimas valdyti savo emocijas, suprasti kitų žmonių reakcijas ir konstruktyviai spręsti konfliktus – tai emocinis intelektas. Darbo aplinkoje jis dažnai svarbesnis nei intelekto koeficientas (IQ). Tyrimai rodo, kad aukštą emocinį intelektą turintys darbuotojai efektyviau dirba komandose, geriau valdo stresą ir kuria pozityvesnę darbo aplinką.
Šis gebėjimas nėra tik įgimtas – jį galima ir reikia lavinti. Grupiniai projektai, komandinis darbas ir vieši pristatymai formuoja emocinį intelektą natūraliai, net jei to nesuvokiame kaip atskiros disciplinos.
Kur gimsta šiuolaikiniai įgūdžiai?
Nors dalis gebėjimų išsiugdoma darbo vietoje, tvirtą pagrindą suteikia šiuolaikiškos studijos, kuriose teorija derinama su praktika. Pavyzdžiui, Lietuvos verslo kolegija yra viena iš aukštųjų mokyklų, kurioje studentai nuo pat pirmų kursų sprendžia realias verslo problemas ir taip ruošiasi darbo rinkos iššūkiams.
Galiausiai, pasak ekspertės, svarbiausia žinutė yra paprasta: diplomas atveria duris, bet karjeros sėkmę lemia realūs gebėjimai. Todėl geriausia investicija – ne į popierių, o į tai, ką iš tiesų mokate daryti.
