Sekite mus „Facebook“ 👍
Psichologė įvardijo 4 frazes, kurių tėvams sakyti negalima: žaizdos gyja dešimtmečius
Žodžiai turi galią – jie gali įkvėpti ir palaikyti, tačiau gali ir palikti gilius, dešimtmečius negyjančius randus. Vaikų psichologai nuolat susiduria su suaugusiais, kurie vis dar gydosi vaikystėje neatsargiai tėvų ištartų frazių paliktas žaizdas. Nors dažnai sakomos be piktos valios, supykus ar iš nuovargio, tam tikros frazės vaikui siunčia griaunančią žinutę apie jo vertę.
Specialistai išskiria keturias frazes, kurios, nors ir skamba kaip įprasta auklėjimo dalis, iš tiesų gali traumuoti vaiką visam gyvenimui.
Lyginimas su kitais: „Kodėl tu ne toks, kaip tavo brolis?“
Iš pirmo žvilgsnio, tai gali atrodyti kaip bandymas motyvuoti vaiką pasitempti. Tačiau vaikas girdi visai kitą žinutę: „Tu esi netinkamas toks, koks esi“. Psichologų teigimu, nuolatinis lyginimas su broliais, seserimis ar bendraamžiais verčia vaiką abejoti savo tapatybe ir verte.
Užuot ugdęs savo unikalius talentus, jis bando tapti kažkuo kitu, siekdamas neįmanomo standarto. Suaugę tokie žmonės dažnai kenčia nuo žemos savivertės, nuolat ieško išorinio patvirtinimo ir nežino, kas yra iš tikrųjų, nes niekada nesijautė priimti besąlygiškai.
Meilės sąlygojimas: „Kas tave tokį mylės?“
Ši frazė yra viena žalingiausių, nes tiesiogiai smogia į pamatinį vaiko saugumo jausmą. Ji įdiegia įsitikinimą, kad meilė yra sąlyginė ir ją reikia užsitarnauti atitinkant tam tikrus lūkesčius. Vaikas išmoksta, kad jo autentiškas „aš“ yra nemylimas ir nepriimtinas.
Tai programuoja nervų sistemą tikėtis atstūmimo ir ateityje gali lemti polinkį į toksiškus santykius. Suaugęs žmogus, girdėjęs tokius žodžius vaikystėje, gali toleruoti netinkamą partnerių elgesį, nes giliai viduje tiki, kad geresnio nėra vertas arba kad bet kokia meilė yra geriau nei jokia.
Jausmų nuvertinimas: „Nutilk, užaugęs suprasi“
Tėvams dažnai atrodo logiška nutildyti vaiko emocijas ar klausimus, ypač kai trūksta laiko ar kantrybės. Tačiau frazė „suprasi, kai užaugsi“ vaikui sako, kad jo jausmai, mintys ir nuomonė yra nesvarbūs. Taip jis išmoksta slopinti savo emocijas, kad išlaikytų ryšį su tėvais.
Vaikai, kurių jausmai buvo nuolat ignoruojami, užauga suaugusiais, kurie nemoka atpažinti savo poreikių ir ginti asmeninių ribų. Jiems sunku pasakyti „ne“, jie dažnai jaučiasi pasimetę ir nežino, ko nori iš gyvenimo, nes niekada nebuvo skatinami įsiklausyti į save.
Kaltės jausmo diegimas: „Dėl tavęs – vienos problemos“
Kai vaikas nuolat girdi, kad jo egzistavimas yra našta ar problemų šaltinis, jame įsišaknija gilus gėdos jausmas. Jis pradeda tikėti, kad yra klaida, o jo buvimas sukelia skausmą artimiesiems. Tai suformuoja nuolatinį nerimą ir baimę.
Tokie vaikai auga jausdamiesi neverti užimti vietos pasaulyje, bijo prašyti pagalbos ar išsakyti savo poreikius. Suaugę jie dažnai nesąmoningai sabotuoja savo sėkmę – tiek karjeroje, tiek asmeniniuose santykiuose – nes giliai viduje tiki, kad nėra verti laimės ir gerovės.
Klaidą galima ištaisyti
Psichologai pabrėžia, kad tobulų tėvų nebūna, ir kiekvienas gali netyčia pasakyti kažką skaudaus. Svarbiausia yra ne tobulumas, o gebėjimas pripažinti klaidą ir ją ištaisyti. Jei supratote, kad pasakėte netinkamus žodžius, svarbu grįžti pas vaiką ir atsiprašyti.
Pokalbis, kurio metu paaiškinate, kad buvote neteisus ir patikinate vaiką, jog mylite jį tokį, koks jis yra, gali išgydyti žaizdą. Vaikai geba atleisti, tačiau žodžiai formuoja jų savęs suvokimą visam likusiam gyvenimui.
