Trys kasdieniai įpročiai, kurie kenkia jūsų smegenims: kaip juos pakeisti?

Jaučiatės išsiblaškę ir pavargę? Galbūt kalti ne metai, o įpročiai

Kolega skundėsi, kad vakare nebegali susikaupti net žiūrėdamas filmą. Perskaito knygos puslapį ir iškart pamiršta, apie ką jis. Iš pradžių kaltino amžių, nors jam vos trisdešimt šešeri. Tačiau kai pradėjome gilintis į jo dienotvarkę, problema tapo akivaizdi: jis vienu metu rašo el. laiškus, klauso tinklalaidės ir naršo telefone. Miega vos šešias valandas. Ir per visą dieną neranda nė minutės tiesiog pabūti tyloje.

Ši rutina apima tris įpročius, kurie, pasak neuromokslininkų, tiesiogiai kenkia mūsų smegenims ir mažina kognityvinius gebėjimus. Dauguma mūsų juos praktikuojame net nesusimąstydami.

1. Daugiafunkcinis darbas: produktyvumo iliuzija

Daugelis didžiuojasi gebėjimu vienu metu atlikti kelias užduotis. Tačiau mokslas rodo, kad tai tėra mitas. Kai smegenys yra priverstos nuolat šokinėti nuo vienos veiklos prie kitos, atsiranda reiškinys, vadinamas „užduočių keitimo kaina“ (angl. task-switching cost). Dėl to krenta ir darbo greitis, ir tikslumas.

Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, nuolatinis daugiafunkcinis darbas gali sumažinti produktyvumą net iki 40 procentų. Taip nutinka ne todėl, kad dirbame prasčiau, o todėl, kad smegenys patiria nuostolių kiekvieną kartą persijungdamos. Ilgainiui tai gali sumažinti pilkosios medžiagos tankį priekinėje smegenų žievėje – srityje, atsakingoje už sprendimų priėmimą ir dėmesio valdymą. Tai ne laikinas nuovargis, o realūs struktūriniai pokyčiai.

2. Nuolatinė skuba: kai nelieka laiko giluminiam mąstymui

Greitas gyvenimo tempas atrodo kaip sėkmės ir produktyvumo ženklas. Tačiau giluminiam, analitiniam mąstymui reikia laiko ir ramybės. Kad smegenys galėtų spręsti sudėtingas problemas, integruoti naują informaciją ir kurti idėjas, prefrontalinė žievė turi būti aktyvuota ilgą laiką be pertraukų.

Kai kas kelias minutes šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos, smegenys niekada nepasiekia giluminio apdorojimo režimo. Tai panašu į bandymą užvirti vandenį, nuolat nukeliant puodą nuo viryklės – energija eikvojama, o rezultato nėra. Tyrimai patvirtina, kad žmonės, skiriantys nepertraukiamus laiko blokus vienai užduočiai, pasižymi geresniu kūrybiškumu ir analitiniais gebėjimais. Ne todėl, kad jie protingesni, o todėl, kad leidžia savo smegenims dirbti taip, kaip jos yra sutvertos.

3. Miego trūkumas: tylus intelekto vagis

Miegas nėra prabanga ar laiko švaistymas – tai gyvybiškai svarbi smegenų techninė priežiūra. Manoma, kad kiekviena prarasta miego valanda gali sumažinti kognityvinį pajėgumą maždaug dešimčia procentų. Tai reiškia, kad žmogus, miegantis šešias valandas vietoj rekomenduojamų aštuonių, visą dieną veikia maždaug 20 procentų žemesniu nei jo potencialas lygiu.

Miego metu smegenys atlieka kritiškai svarbias funkcijas: įtvirtina prisiminimus, šalina per dieną susikaupusius toksinus ir atkuria neuronų jungtis. Sutrumpinus šį procesą, prastėja atmintis, sunkiau išlaikyti dėmesį, o sprendimai tampa impulsyvesni ir mažiau apgalvoti. Kaip teigia neurologai, be kokybiško poilsio smegenų sistema veikia, bet gerokai prasčiau.

Kaip ištrūkti iš užburto rato?

Blogiausia tai, kad šie trys įpročiai stiprina vienas kitą. Miego trūkumas didina stresą, stresas skatina griebtis kelių darbų vienu metu, o nuolatinė skuba neleidžia sustoti ir kokybiškai pailsėti. Taip sukasi ratas, kasdien vis labiau alinantis smegenis.

Gera žinia ta, kad nutraukti šį ciklą galima pradedant nuo mažų žingsnių. Išbandykite vieną iš šių pokyčių:

• Kiekvieną naktį miegokite bent viena valanda ilgiau.
• Paskirkite vieną valandą per dieną „giluminiam darbui“ – be jokių pranešimų, el. pašto ar telefono.
• Skirkite sau 20 minučių per dieną tiesiog nieko neveikti – pasėdėti tyloje, pasivaikščioti be jokio tikslo.

Jau po kelių savaičių pajusite skirtumą. Ne todėl, kad staiga tapsite protingesni, o todėl, kad pagaliau leiste savo smegenims veikti pilnu pajėgumu.