Kada tręšti šilauoges ir klaidos, kurių reikėtų vengti

Šilauogės yra vienos populiariausių uogų, kurias šiomis dienomis pasirenka sodininkai. Jos turi mažai kenkėjų, neužima daug vietos, o uogomis galima mėgautis daugelį metų. Šilauogės labai atsparios šalčiui, o jų priežiūra nėra sudėtinga.

Todėl kiekvienam, norinčiam auginti šilauoges, svarbu žinoti apie tai, kada tręšti šilauoges, kokius produktus naudoti jų tręšimui ir kokių klaidų rekomenduojama vengti.

Idealios sąlygos šilauogėms auginti

Prieš pradedant kalbėti apie šilauogių tręšimą, vertėtų pakalbėti apie tai, kaip svarbu, kad šilauogių krūmai augtų idealiomis sąlygomis ir suteiktų optimalų uogų kiekį.

Jei augalai bus tinkamai išdėstyti ir gaus pakankamai saulės šviesos bei vandens, tręšimo poreikis nebus toks svarbus.

Kada naudoti šilauogių trąšas?

Šilauogėms nereikia daug maistinių medžiagų. Tiesą sakant, jos labai jautrios per dideliam tręšimui ir per dideliam maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje. Todėl nepersistenkite.

Daugumos su šilauogėmis susijusių problemų lengva išvengti, jei įsitikinsite, kad dirvožemio pH yra tinkamas. Šilauogėms, kaip ir azalijoms bei rododendrams, reikia rūgščios dirvos. Tai labai svarbu jų sėkmingam augimui.

Prieš tręšdami šilauoges, pirmiausia ištirkite dirvožemio pH. Tai nebrangus, paprastas ir labai svarbus žingsnis. Dirvožemio pH testą galite atlikti ir namų sąlygomis.

Pasiruoškite kas 4-5 metus iš naujo tirti dirvožemio po šilauogėmis pH. Rezultatai ne tik parodys esamą dirvožemio pH lygį, bet ir pasiūlys trąšų rūšis ir kiekius kitam auginimo sezonui.

Kaip minėta, svarbiausias šilauogių tręšimo aspektas – užtikrinti, kad dirvožemis būtų idealios pH būklės. Dirvožemio pH labai svarbus, nes nuo jo priklauso beveik visų dirvožemyje esančių maistinių medžiagų prieinamumas. Esant tam tikram pH lygiui, įvairios maistinės medžiagos yra arba surištos ir nepasiekiamos, arba lengvai prieinamos augalams.

Požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį

Svarbiausia rodiklis, kad dirvožemis po jūsų šilauogėmis neatitinka idealaus pH, yra maistinių medžiagų trūkumo požymis. Pagrindinis šilauogių požymis – chlorotiški lapai.

Chlorotiški lapai pasižymi vadinamąja „tarpubamblio chloroze“. Tai reiškia, kad sritis tarp lapų gyslų yra geltona arba blyškiai žalia, o pačios lapų gyslos – ryškiai žalios. Prastas augimas ir menkas derlius gali būti dar vienas netinkamo dirvožemio pH ir su juo susijusio maistinių medžiagų trūkumo požymis. Naujas augimas turi būti vešlus ir žalias, o ne pasižymėti raudona ar geltona spalvomis.

Kokios trąšos yra geriausios šilauogėms?

Dažniausiai naudojamos trijų rūšių šilauogių trąšos. Vienos iš jų skirtos tik dirvožemio pH sumažinti iki norimo lygio, antros – tik papildyti dirvožemį maistinėmis medžiagomis, nekeičiant pH, o trečiosios šilauogių trąšos yra kombinuotasis produktas, kuris ir rūgština dirvožemio pH, ir papildo dirvožemį maistinėmis medžiagomis.

Šilauogių trąšos dirvai parūgštinti

Jei jūsų dirvožemio pH yra per daug šarminis ir dirvožemį reikia parūgštinti, tačiau maistinių medžiagų kiekis jame yra geras, naudokite šiuos produktus.

Amonio sulfatas

Amonio sulfatas yra dažniausiai rekomenduojamos šilauogių trąšos, užtikrinančios, kad dirvožemio pH išliktų rūgštus. Žinoma, kiek iš pradžių reikia tręšti, priklauso nuo to, kiek rūgštus yra jūsų dirvožemis.

Paprastai pakanka 55-110 gramų vienam krūmui per metus, kad būtų palaikomas 4,5-5,1 pH. Tačiau tikrai ne kiekvienas sodininkas yra amonio sulfato gerbėjas. Labai lengva persistengti, o kadangi tai yra dirbtinės komercinės trąšos, jas draudžiama naudoti ekologinėje žemdirbystėje.

Elementinė siera

Vienas populiariausių šilauogių trąšų dirvai rūgštinti yra elementinė siera. Tai gana lėtai veikiantis produktas, t. y. reikia laiko, kad dirvožemio mikrobai jį apdorotų ir efektyviai pakeistų pH. Tačiau šaknų nudeginimo ar pertręšimo rizika yra daug mažesnė nei naudojant amonio sulfatą. Be to, jį leidžiama naudoti sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose.

Jei jūsų dirvožemis yra natūraliai rūgštus (5,8-5,2), kas metus ar dvejus į kiekvieną savo šilauogių krūmą įmaišykite maždaug po 1 puodelį elementinės sieros, kad palaikytumėte pH tikslinėse ribose. Atsižvelgiant į pradinį pH, jums gali reikėti pridėti daugiau arba mažiau sieros nei nurodyta anksčiau. Vėlgi, dirvožemio tyrimų rezultatai parodys, kiek jos geriausia naudoti.

Kad tiksliai įvertintumėte savo dirvožemį, kas 4-5 metus atlikite pakartotinį dirvožemio tyrimą. Ilgainiui parūgštinto dirvožemio pH grįžta prie pradinio, nepriklausomai nuo to, kokį produktą naudojate. Dėl šios priežasties kas metus ar dvejus turėsite papildyti dirvą siera arba kitomis dirvą rūgštinančiomis trąšomis.

Šilauogių trąšos maistinėms medžiagoms papildyti

Jei jūsų dirvožemio pH neviršija tikslinio intervalo, bet dirvožemio tyrimas rodo, kad trūksta maistingųjų medžiagų, tuomet reikia tik suteikti maistingųjų medžiagų, o ne keisti pH.

Jaunoms šilauogėms kenkia trąšos, kuriose yra daug azoto (jos jautrios sintetinėse trąšose esančioms druskoms). Venkite trąšų, kurių sudėtyje yra nitratų ar chloridų.

Šilauogės pageidauja, kad azotas būtų tiekiamas lėtai atsipalaiduojančia forma. Ypač gerai tinka organinės granuliuotos trąšos, kuriose yra azoto (N), fosforo (P), kalio (K) ir mikroelementų. Karbamidas dažnai rekomenduojamas kaip azoto šaltinis, tačiau jį draudžiama naudoti ekologiniuose ūkiuose, nes tai sintetinis produktas.

Įdomu tai, kad rūgštaus pH dirvožemyje fosforas augalams yra mažiau prieinamas, tačiau šilauogėms reikia daug fosforo, kad gerai užaugtų vaisiai. Dar blogiau, kad šilauogių šaknų sistema yra labai sekli ir itin pluoštinė, todėl šilauogės negali gauti visų joms reikalingų maisto medžiagų.

Kad tai būtų įveikta, šilauogės užmezgė abipusiai naudingus santykius su tam tikru dirvožemyje esančiu mikorizės grybu, kuris padeda augalams tiekti maistingąsias medžiagas. Sintetinės cheminės trąšos gali pakenkti šiems naudingiems grybams, todėl tai yra dar viena priežastis jų vengti. Šilauogių krūmų, kuriuose trūksta fosforo, lapai yra tamsesnės, beveik violetinės, žalios spalvos.

Norėdami aprūpinti šilauoges pakankamu kiekiu azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų (pvz., cinko, kalcio, mangano, magnio, vario ir kitų), naudokite subalansuotas organines granuliuotas trąšas, pagamintas iš tokių sudedamųjų dalių kaip kraujo miltai, jūros dumbliai, kaulų miltai, kalio ir pan.

2 ir 3 metų šilauogių augalus tręškite po ¼ – ½ puodelio vienam augalui per metus. Brandiems, pilnaviduriams šilauogių krūmams tręšti per metus išberkite 2-3 puodelius vienam krūmui, kad būtų gauta pakankamai maistinių medžiagų.

Šilauogių trąšos, kurios parūgština dirvožemį ir suteikia maistinių medžiagų

Geriausios šilauogių trąšos yra kombinuotosios trąšos, kurios ir rūgština dirvožemį, ir prideda maistinių medžiagų. Geriausia rinktis trąšas, skirtas rūgštis mėgstantiems augalams, pavyzdžiui, rododendrams, azalijoms, šventagaršvėms ir kitiems visžaliams augalams.

Rekomenduojama rinktis ekologiškas trąšas, praturtintas maistinėmis medžiagomis, kurios išsiskiria per tam tikrą laiką ir yra saugios naudingiems dirvožemio mikroorganizmams, be to, jose yra azoto, kalio, fosforo, kalcio, magnio ir kitų elementų, įskaitant elementinę sierą, kuri rūgština dirvožemį.

Tokios trąšos yra pagamintos iš natūralių ingredientų, tokių kaip pluksnamilčiai, naminių paukščių mėšlas, liucernų miltai ir, žinoma, elementinė siera, reikalinga dirvožemio pH rūgštingumui palaikyti.

Jei naudosite tokias trąšas, jums nereikės papildomai tręšti atskiromis sieros trąšomis, kad dar labiau parūgštintumėte dirvožemį, nebent jūsų dirvožemio pH yra labai šarminis.

Kada tręšti šilauoges?

Nepriklausomai nuo to, ar tręšiate, norėdami sureguliuoti dirvožemio pH, pridėti maistinių medžiagų, ar ir viena, ir kita, šilauogių krūmus galima tręšti pavasarį arba rudenį. Taip pat galite tręšti per pusę – vieną pusę trąšų įterpti pavasarį, o kitą – rudenį.

Jei šilauoges tręšiate pavasarį, tręškite bet kuriuo metu, kol pumpurai dar nepradėjo brinkti (bet jei pamiršite ir šiek tiek pavėluosite, tai tikrai nėra didelė bėda). Atminkite, kad organinėms trąšoms ir elementinei sierai reikia laiko, kad jas perdirbtų dirvožemio mikrobai ir jos pradėtų veikti. Jūs užsiimate ilgalaikiu, o ne greituoju tręšimu.

Jei nusprendėte tręšti šilauoges rudenį, tręškite likus maždaug 4 savaitėms iki pirmųjų numatomų šalnų. Tiesą sakant, naudojant tinkamas trąšas, kurios nenudegins jautrių šaknų (t. y. lėto atpalaidavimo, ilgai veikiančias organines trąšas), laikas nėra toks svarbus.

Svarbiausia – būti nuosekliems ir tręšti kas metus ar dvejus, o pH tikrinti kas 4-5 metus.

Kaip tręšti šilauoges?

Nepriklausomai nuo to, kokiu iš pirmiau minėtų produktų tręšite šilauoges, pabarstykite juo aplink augalų pagrindą ir iki pat išorinio krūmo lapų vainiko krašto. Atminkite, kad šilauogių šaknys yra labai negilios ir pluoštinės, o ne gilios.

Neišberkite trąšų vienu ypu prie augalo pagrindo. Paskirstykite jas tolygiai, naudodami sodo pirštines arba indą. Granulės nebūtinai turi būti vienodai išsidėsčiusios, bet stenkitės jas paskleisti kuo tolygiau.

Taip pat šilauoges galite tręšti tiesiai iš matavimo indelio arba imti saują trąšų iš dalies uždengtoje rankoje ir kratykite ranką iš vienos pusės į kitą, kad granulės išsisklaidytų tarp pirštų ir nukristų į apačioje esančią dirvą. Šilauogių trąšoms įterpti turėtų prireikti vos kelių sekundžių. Tai nėra didelis ar daug laiko reikalaujantis darbas.

Ar reikia į dirvožemį įterpti ar įmaišyti šilauogių trąšų?

Dėl negilių šilauogių šaknų, patręšę jas trąšomis, dirvos neapverskite ir nekultivuokite. Šaknys lengvai pažeidžiamos, o su jomis susijęs mikorizinis grybų tinklas yra labai trapus.

Jei reikia, galite dantytu kultivatoriumi arba pirštais švelniai suberti trąšas į viršutinį dirvos centimetrą, bet tai tikrai nėra būtina.

Su laiku, mikrobų ir vandens pagalba trąšos pačios nesunkiai prasiskverbs žemyn dirvos profiliu ir pateks į šaknų zoną. Nereikia joms padėti, nes padarysite daugiau žalos nei naudos.

Ar po tręšimo šilauoges reikėtų mulčiuoti?

Mulčiavimas yra naudingas būdas izoliuoti šilauogių krūmų šaknis, stabilizuoti dirvos temperatūrą aplink jas ir sumažinti piktžolių kiekį. Tačiau dėl negilios šilauogių šaknų sistemos nepersistenkite su mulčiu, nes kitaip jas „uždusinsite“.

Užtenka 2,5-5 centimetrų pušies šiaudų, medžio drožlių arba susmulkintų lapų. Jei norite, pridėkite jų ant trąšų. Arba tręškite tiesiai ant mulčio. Bet kuris pasirinkimas yra geras.

4 klaidos, kurių reikėtų vengti auginant šilauoges

Pateikiame dažniausiai pasitaikančias pradedančiųjų šilauogių augintojų klaidas ir patarimus, kaip jų išvengti.

1 KLAIDA: Sodinate tik vieną šilauogių krūmą

Kai kurios šilauogių veislės iš dalies apsidulkina pačios, tačiau dalis iš jų – ne. Toms, kurios nėra savaime apsidulkinančios, tai reiškia, kad norint visiškai apsidulkinti viena kitą, reikia bent dviejų skirtingų veislių šilauogių. Jei auginamas tik vienas iš šių krūmų, susiformuos žiedai, bet uogos nesusidarys.

Tačiau net ir iš dalies savaime apsidulkinančios veislės (paprastai šiaurinės ir pietinės šilauogės), pasodinus daugiau nei vieną skirtingos veislės krūmą, kasmet duos daugiau uogų.

Taigi, kad ir kokią veislę augintumėte, norėdami gauti geriausią derlių, turėtumėte turėti bent du šilauogių krūmus.

Tačiau, jei įmanoma, siūlytume sodinti dar daugiau. Kuo daugiau įvairovės, tuo geriau. Tai svarbu ne tik dėl gausaus vaisių derliaus, bet ir dėl to, kad skirtingos veislės žydės ir vaisius užmegs skirtingu laiku. Tai gali būti naudinga dėl kelių priežasčių.

Akivaizdžiausia – ilgesnis derliaus nuėmimo laikotarpis. Jei turite ankstyvųjų, vidurinių ir vėlyvųjų šilauogių krūmų, derlių galėsite rinkti kelias savaites ar net mėnesius iš eilės.

Tačiau yra dar viena priežastis, kodėl sodinti skirtingas šilauogių veisles, kurių nokimo laikas skiriasi, gali būti naudinga. Jei jūsų krūmus užklups vėlyvas šaltis, gali nukentėti tik ankstyvoji veislė, o iš vėlyvųjų galite tikėtis gausaus derliaus.

2 KLAIDA: Prieš sodindami šilauoges nepatikrinate dirvožemio

Dauguma sodo augalų toleruoja įvairius dirvožemio pH lygius, tačiau tai negalioja šilauogėms. Šilauogių krūmai turi augti rūgščiame dirvožemyje – ideali dirva yra nuo 4,0 iki 5,0.

Daugelio sodų dirvožemiai yra rūgštesni. Tačiau net jei manote, jog taip nėra, tikrai nerekomenduotume elgtis aklai ir tikėtis geriausio.

Šilauogių krūmai išliks ilgus metus, jei ne dešimtmečius, todėl verta skirti laiko tinkamai jų pradžiai ir patikrinti dirvožemį, kuriame augs jūsų šilauogės.

Šilauogių auginimas ten, kur dirvožemis nėra rūgštus

Jei jūsų dirvožemis nėra rūgštus ir norite auginti šilauoges, turite keletą pasirinkimų:

• Papildykite dabartinį dirvožemį elementine siera.
• Įrenkite pakeltą lysvę ir naudokite rūgštų dirvožemio mišinį.
• Sodinkite augalus dideliuose induose su rūgščiu dirvožemio mišiniu.

Dirvožemio nepapildymas organinėmis medžiagomis

Net jei jūsų dirvožemis yra tinkamai rūgštus – nuo 4,0 iki 5,0, sodinimo plotą verta papildyti durpių samanomis ir kitomis organinėmis medžiagomis. Taip pat galite pridėti pušų spyglių ir kavos tirščių (net jei nesate didelis kavos mėgėjas, kavos tirščių galite gauti ir iš vietinių kavinių).

Atkreipkite dėmesį, kad pušų spygliai ir kavos tirščiai greičiausiai nesumažins dirvožemio pH, tačiau gali padėti pridėti organinių medžiagų ir išlaikyti žemą pH.

Neatkreipiamas dėmesys į durpių samanų rūgštingumą

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad dedant durpių samanų (nesvarbu, ar norite sumažinti pH, ar palaikyti žemą pH), ne visų durpių rūgštingumas yra vienodas.

Daugelio sodininkystės prekių parduotuvėse parduodamų durpių pH yra neutralus arba tik šiek tiek rūgštus, o tai vis tiek gali būti per daug rūgštus pH šilauogėms.

Jei dirvožemio pH atitinka reikalavimus, šilauogių krūmams paprastai nereikia daug. Jiems nereikia labai derlingos dirvos, tačiau organinių medžiagų turtinga dirva jiems suteiks geriausią startą.

Jei šilauoges sodinate pirmą kartą, o pH atitinka idealų rūgštinį intervalą, pirmaisiais metais nesirūpinkite tręšimu, tiesiog įberkite daug organinių medžiagų.

Po pirmųjų metų, krūmams pradėjus ramybės periodą, galite įberti organinio lėto atpalaidavimo azoto šaltinio, pavyzdžiui, medvilnės sėklų miltų, sojų miltų arba kompostuoto vištų mėšlo. Šilauogės iš tiesų nėra labai išrankios dirvožemiui, išskyrus pH.

3 KLAIDA: Nemulčiuojate šilauogių lysvės

Šilauogių šaknų sistema yra negili. Tai reiškia, kad šaknys gali išdžiūti, jei nebus naudojamas storas mulčias, saugantis nuo garavimo. Be to, šis mulčias padės sulaikyti dirvožemyje esančią drėgmę, iš kurios šilauogių šaknys gali semtis joms reikalingų medžiagų.

Pavasarį ir rudenį savo lysves denkite 2-4 cm medžio drožlių arba pušų spyglių sluoksniu, tačiau šilauogėms tinka ir kiti variantai.

Dar vienas mulčio privalumas – jis neleidžia augti piktžolėms. Kadangi šilauogių krūmai yra negiliai įsišakniję, jie kenčia nuo konkurencijos dėl vandens ir maistinių medžiagų.

4 KLAIDA: Šilauoges sodinate prastai drenuojamoje vietoje

Šilauogės nemėgsta per daug drėgnų vietų, todėl renkantis zoną, kurioje augs šilauogių krūmai, svarbu pasirinkti vietą su geru drenažu.

Žinoma, jei jūsų lauko teritorija nėra gerai drenuojama, tačiau jūsų šilauogių krūmai puikiai augs, viena iš priežasčių gali būti ta, kad iš pradžių į dirvą, be storo mulčio sluoksnio, pridėjote daug organinių medžiagų (pušų spyglių ir kompostuotų medžio drožlių). Šie veiksmai neleidžia įprastai drėgnai dirvai kelti problemų krūmams.

Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad šilauogių lysvė būtų gerai drenuota arba bent jau gerai išpurenta, kad krūmai tinkamai augtų ir ateityje. Atminkite, kad tai nėra vienmečiai augalai. Tai, kur pasodinsite šilauogių krūmus pirmaisiais metais, yra labai svarbu, ir, jei nesistengsite jų perkelti (ko nerekomenduotume), ten, kur pasodinsite, jie ir išliks.

O kaip dėl laistymo? Žinome, kad krūmai nemėgsta dirvos, kuri linkusi sulaikyti vandenį, tačiau kiek vandens jiems reikia?

Apskritai, sodinant reikia užtikrinti, kad šilauogės būtų labai giliai palaistytos, o pirmaisiais metais, jei kritulių kiekis nepadeda užtikrinti bent 1 litrą vandens per savaitę, papildomai laistyti.

Kiekvienas iš mūsų galime auginti šilauoges

Tinkamas šilauogių tręšimas yra svarbus žingsnis siekiant užauginti sveikus ir produktyvius augalus. Tačiau ne ką mažiau svarbu išvengti ir pagrindinių šilauogių auginimo klaidų. Todėl labai tikimės, kad šie patarimai padės jums sulaukti svajonių derliaus.