Muzika jau seniai pripažinta kaip universali kalba galinti greitai sukelti tam tikras emocijas, puoselėti ryšius ir daryti įtaką žmogaus elgesiui. Ji daro didžiulį poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje nagrinėjamas daugialypis ryšys tarp muzikos ir sveikatos, kuris pagrįstas mokslinėmis išvadomis.
Kaip muzika veikia žmogaus psichikos sveikatą?
Muzika, tarsi psichologas, gebantis paveikti žmogaus nuotaiką ir pagerinti emocinę jo būseną. Tyrimai rodo, kad muzikos klausymasis gali sumažinti nerimo, depresijos ir streso lygį.
Ar esate girdėję apie muzikos terapijas? Tai yra struktūrizuota muzikinės intervencijos forma, vedama specialistų. Ši terapija yra veiksmingas būdas padedantis gerinti psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija. Muzika gali padėti ypač tiems, kam sunkiau save išreikšti naudojant verbalinę išraišką.
Muzikos užsiėmimų metu išsiskiria malonumo hormonas – dopaminas. Tai dar labiau paaiškina teigiamą muzikos poveikį sveikatai. Norite būti atsparesni emocijoms? Norite pagerinti savo bendrą psichinę gerovę? Muzika, tai efektyvus vaistas, kuri jums gali padėti!
Kokį poveikį fizinei gerovei daro muzika?
Raminanti muzika mažina kraujospūdį, širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį, tai – veiksmingas atsipalaidavimo ir skausmo valdymo įrankis. Pavyzdžiui, pacientai, kuriems buvo atliekama operacija, pranešė apie sumažėjusį nerimą, kai prieš procedūras buvo veikiami raminančios muzikos. Kai kuriais atvejais muzika buvo dar veiksmingesnė už receptinius vaistus mažinant prieš operacinį nerimą.
Muzika taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį sveikstant po ilgai trukusių ligų ar sveikatos sutrikimų. Tyrimų duomenimis, insultą patyrę pacientai, kurie reabilitacijos metu užsiima muzika, patiria geresnį motorinės funkcijos pagerėjimą, palyginti su tais, kurie to nedaro. Panašiai yra ir su pacientais, kurie serga Parkinsono liga. Jų reabilitacijai padeda ritminė klausos stimuliacija pagerinanti judesių koordinaciją.
Ar žinojote, kad dainavimas ar grojimas grupėse skatina socialinį ryšį ir mažina izoliacijos jausmą? Taip, muzika prisideda prie fizinės sveikatos, mažindama streso lygį ir skatindama bendruomenės jausmą. Dainavimas ar grojimas kartu su kitais yra ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes ši veikla gerina kognityvines funkcijas ir gyvenimo kokybę.
Kokia yra muzikos nauda mokymuisi, atminčiai, dėmesiui ir emociniam reguliavimui?
Muzika stiprina neuroninius tinklus, susijusius su mokymusi, atmintimi, dėmesiu ir emociniu reguliavimu. Pasak „Harvard Health Publishing“, tie asmenys, kurie nuo mažens turi sąveiką su muzika, vėliau gyvenime demonstruoja geresnius kognityvinius gebėjimus.
Pavyzdžiui, aktyvus dalyvavimas muzikinėje veikloje buvo susijęs su patobulintomis vykdomosiomis funkcijomis, tokiomis kaip problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas. Įdomu: vyresni nei 50 metų suaugusieji, kurie aktyviai užsiima muzika, praneša apie aukštesnį laimės ir kognityvinės veiklos lygį, palyginti su savo bendraamžiais, kurie to nedaro.
Ar muzika stiprina socialinius ryšius?
Muzika iš prigimties yra socialinių ryšių genijus suburiantis žmones į bendrą ritmišką ir muzikalią patirtį. Tyrimai rodo, kad sąveika tarp muzikos ir socialinių ryšių išskiria oksitociną – dažnai vadinamą „meilės hormonu“. Šis hormonas sustiprina žmonių tarpusavio pasitikėjimą ir ryšį.
Koks yra ryšys tarp muzikos ir sveikatos?
Ryšys tarp muzikos ir sveikatos yra labai gilus ir daugialypis. Muzika suteikia daug naudos psichinei ir fizinei gerovei, pradedant nuo streso mažinimo ir imuninės funkcijos stiprinimo iki kognityvinių gebėjimų gerinimo ir socialinių ryšių puoselėjimo. Jos terapinis potencialas yra didžiulis ir vis labiau integruojama į sveikatos priežiūros praktiką visame pasaulyje.
Daktaras Danielis Levitinas pabrėžia, kad „muzikinės intervencijos gali atlikti sveikatos priežiūros vaidmenį įvairiose įstaigose, pradedant operacinėmis patalpomis ir baigiant šeimos klinikomis“.