Minutė
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Pamirštas popierėlis, galintis kainuoti šimtus eurų: kodėl pirkimo kvitas yra būtinas

    Penki buities įpročiai, atskleidžiantys „skurdo mąstymą“: ar atpažįstate save?

    Lietuvos ežerų milžinės: kur ieškoti trofėjinių lydekų?

    Nematomas ginklas prekybos centruose: kaip kvapai verčia mus pirkti daugiau

    Užmirštas popieriaus lankstymas grįžta: kodėl origami tapo atsaku į skaitmeninį chaosą

    Vienas neteisingas užkandis gali sugadinti kelionę: ko nevalgyti prieš skrydį?

    Mitas apie 5 val. ryto: kodėl sėkmės formulė, kurią visi kopijuoja, gali žaloti jūsų sveikatą

    Meistro perspėjimas: kodėl pigi naudota technika iš skelbimų gali kainuoti dvigubai

    Psichologė įvardijo 4 frazes, kurių tėvams sakyti negalima: žaizdos gyja dešimtmečius

    Pasikartojantys santykių scenarijai: kaip vaikystės patirtys lemia partnerio pasirinkimą

  • Finansai
    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro asmeninio el pašto adresas

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro elektroninio pašto adresas?

    5 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

    3 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
  • Santykiai
    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Šeimos tradicijos: kaip jas išlaikyti skaitmeniniame amžiuje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Santykių krizė: kaip atpažinti ir įveikti sunkius laikotarpius šeimoje?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir kaip sėmingai užbaigti?

    Skyrybos: nuo ko pradėti ir lengvai pereiti šį procesą?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduriama ir kaip juos įveikti kartu?

    Pirmokas mokykloje: su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos įveikti kartu?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    Kiek kainuoja kokybiški vestuviniai žiedai ir nuo ko priklauso jų kaina?

    2025 m. „Met Gala“ renginys Niujorke tapo ne tik mados, bet ir įsimintino asmeninio įvykio scena.

    Rihanna „Met Gala“ 2025 renginyje pateikė staigmeną

    Kaip viena valanda be telefono per dieną gali paveikti jūsų santykius

    Ar viena valanda be telefono per dieną gali pagerinti santykius?

    Asmenybės tipai pagal spalvas koks tavo asmenybės tipas

    Asmenybės tipai pagal spalvas: koks tavo asmenybės tipas?

    Kodėl turėtumėte vengti klausimo kodėl

    Kodėl reikia vengti klausimo „kodėl?“?

    5 meilės kalbos kokia yra jūsų meilės kalba

    5 meilės kalbos: kokia yra jūsų meilės kalba?

  • Sveikata
    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip rasti balansą?Gyvename laikais, kai vos pabudę ir paėmę į rankas išmanųjį telefoną akimirksniu atsiduriame po nesibaigiančiu neigiamų žinių kriokliu. Karai, klimato katastrofos, ekonominiai sukrėtimai ir vietiniai nusikaltimai mus pasiekia greičiau nei spėjame išgerti rytinės kavos. Šis reiškinys nebėra tik subjektyvus jausmas – statistika rodo dramatiškus pokyčius visuomenėje. Remiantis naujausiais pasauliniais skaitmeninių naujienų tyrimais, net 40 % žmonių visame pasaulyje prisipažįsta bent kartais arba dažnai sąmoningai vengiantys naujienų. Tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rodiklis. Žmonės nurodo paprastas ir suprantamas priežastis: žiniasklaidos vartojimas gadina jiems nuotaiką, sukelia nuolatinį nerimą ir visiškos bejėgystės jausmą. Tačiau psichologijos ir vystymosi specialistai pabrėžia – naujienų nuovargis nėra tingumas, pilietinio intereso stoka ar tiesiog „lepšios kartos“ požymis. Tai visiškai natūrali žmogaus smegenų reakcija į aplinką, kuriai jos evoliuciškai niekada nebuvo pritaikytos. Evoliucijos palikimas: kodėl mus traukia blogos žiniosNorint suprasti, kodėl neigiama informacija mus taip stipriai veikia, būtina atsigręžti tūkstančius metų atgal. Mūsų kognityvinė architektūra formavosi laukinėje gamtoje, kur pagrindinis uždavinys buvo išgyventi pakankamai ilgai, kad spėtume palikti palikuonių. Mūsų protėviai, kurie akimirksniu sureaguodavo į žolės sujudėjimą ar tolumoje pasigirdusį riaumojimą, išlikdavo kur kas dažniau nei tie, kurie ramiai gėrėdavosi saulėlydžiu. Taip išsivystė tai, ką psichologai vadina „negatyvumo šališkumu“ (angl. negativity bias). Žmogaus protas istoriškai išmoko neigiamą informaciją vertinti daug rimčiau nei teigiamą: mes ją pastebime greičiau, apdorojame emociškai stipriau ir įsimename ilgesniam laikui. Praleistas pavojus reiškė mirtį, o praleista maloni akimirka – tik praleistą progą pasidžiaugti. Problema ta, kad mūsų smegenų biologinė struktūra nuo to laiko iš esmės nepasikeitė. Mes vis dar turime tas pačias akmens amžiaus smegenis, tačiau pasaulis, kurį jos yra priverstos skenuoti, išaugo milijonus kartų. Tyrimai rodo, kad kiekvienas papildomas neigiamas žodis naujienų antraštėje statistiškai padidina jos paspaudimų skaičių, o teigiami žodžiai sukelia priešingą reakciją. Žiniasklaidos algoritmai tai žino ir tuo naudojasi. Nuo lokalių grėsmių iki pasaulinio streso krioklioDidžiąją žmonijos istorijos dalį mus pasiekiančios grėsmės buvo lokalios ir ribotos. Tai galėjo būti kaimyninės genties judėjimas, sausra vietiniuose laukuose ar artimo bendruomenės nario liga. Informacija iš tolimų kraštų keliaudavo mėnesiais ir dažniausiai neturėjo jokios įtakos kasdieniam individo saugumui. Žmogaus nervų sistema turėjo laiko pailsėti ir atsigauti po patirto streso. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi. Tas pats evoliucinis mechanizmas, sukurtas saugoti mus nuo artimų fizinių grėsmių, dabar yra bombarduojamas globaliomis krizėmis. Moksliniai tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Human Behaviour“, atskleidžia, kad žmonių organizmas į neigiamas naujienas reaguoja fiziologiškai (padidėja širdies ritmas, kyla streso hormonų lygis) dar prieš tai, kai protas spėja racionaliai įvertinti, ar ta naujiena išvis turi tiesioginės įtakos jo gyvenimui. Mokslininkai netgi įvedė naują terminą – „problemiškas naujienų vartojimas“ (angl. Problematic News Consumption). Nustatyta, kad net 17 % suaugusiųjų kenčia nuo sunkių šio sutrikimo formų, kas tiesiogiai lemia fizinius susirgimus ir emocinį išsekimą. Užsimerkti negalima matyti: kodėl atsiribojimas nepadėsMatant tokią neigiamą įtaką sveikatai, lengviausia išeitis atrodo visiškas informacijos „atjungimas“. Visgi specialistai perspėja, kad radikalus galvos sukišimas į smėlį nėra tinkamas sprendimas. Sveika ir funkcionuojanti demokratija tiesiogiai priklauso nuo informuotų piliečių. Be to, visiškas atsiribojimas sukuria informacinį vakuumą, kurį vėliau lengvai užpildo dezinformacija ir manipuliacijos, o tai sukelia dar didesnį nesaugumo jausmą. Užuot visiškai užsimerkus, būtina ugdyti sąmoningą ir sveiką santykį su informacija – tam tikrą informacinę higieną. Pirmiausia ekspertai rekomenduoja griežtai riboti naujienų vartojimo laiką, pavyzdžiui, tam paskiriant tik du konkrečius langus per dieną, ir visiškai vengti telefono vos pabudus ar prieš miegą. Antrasis žingsnis – kokybės pasirinkimas vietoj kiekybės. Viena gili, gerai ištirta analitinė apžvalga suteikia kur kas daugiau realaus supratimo ir mažiau streso nei nuolatinis chaotiškų, emociškai įkrautų trumpų pranešimų sekimas socialiniuose tinkluose. Taip pat labai svarbu atpažinti vadinamąjį „pykčio jauką“ (angl. rage bait) – turinį, kuris kuriamas tikslingai tam, kad sukeltų stiprias neigiamas emocijas ir taip padidintų platformų peržiūrų skaičių. Galiausiai, didžiausias vaistas nuo bejėgystės jausmo yra veiksmas. Kai perskaitę sukrėtusią naujieną dalį savo energijos nukreipiame į mažus, realius veiksmus – nesvarbu, ar tai būtų parama labdaros fondui, savanorystė, ar pagalba kaimynui – wir grąžiname savo smegenims kontrolės jausmą. Pasaulio naujienos netaps lengvesnės, tačiau mūsų gebėjimas jas filtruoti ir reaguoti gali tapti daug brandesnis.

    Kodėl mūsų smegenys nepakelia šiuolaikinio blogų naujienų srauto ir kaip su tuo tvarkytis?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Ar ryžių plovimas prieš virimą gali turėti įtakos jūsų sveikatai?

    Nosies gleivių valgymas

    Nosies gleivių valgymas: biologinis smalsumas ar evoliucinė nauda?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Vitaminai: kodėl organizmas jų neįsisavina ir kaip sau nepakenkti?

    Bučiniai - galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Bučiniai – galingi artumo ritualai. Kodėl jie tikri sveikatos eliksyrai?

    Miegas miego profiliai

    Miegas kaip veidrodis: nauji penki profiliai atskleidžia psichinės sveikatos paslaptis

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas

    Šokiruojantys atradimai: mikroplastikas jau pasiekė net negimusius kūdikius

    Kaip pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu jums nė neįtariant ir kodėl tai kelia pavojų?

    Pervargimas sukelia „lokalų miegą“ būdravimo metu: kodėl tai kelia pavojų ir kaip šią būseną atpažinti?

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

    Persivalgymas: ką daryti padauginus maisto per šventes?

  • Sodininkystė
    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Žaliasis melas: kodėl jūsų namų augalai iš tiesų nevalo oro?

    Nužydėjusių žiedų nukarpymas

    Penkių minučių stebuklas: kaip kasdienis sekatoriaus spragtelėjimas gali neatpažįstamai pakeisti jūsų sodą

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Žalia ir tanki veja ištisus metus: išsamus vejos priežiūros kalendorius kiekvienam sezonui

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Klimato kaita ir mikotoksinai: į jūsų sodą kraustosi egzotiški ir agresyvūs nuodai

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Orchidėjų priežiūra ir pagrindinės klaidos, kurių verta išvengti norint nepertraukiamo žydėjimo

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Grybų auginimas namuose: naujas hobis ir šviežių grybų šaltinis

    Rudens darbai sode ir darže

    Rudens darbai sode ir darže: trumpas sąrašas, kaip pasiruošti žiemai, bei sekančių metų derliui

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų be chemikalų: natūralios priemonės

    Kaip atsikratyti invaziniais šliužais

    Invaziniai šliužai: kaip jais atsikratyti?

    Monstera kaip auginti šį žavingą namų augalą

    Monstera: kaip auginti šį žavingą namų augalą?

  • Gyvenimo būdas

    Pamirštas popierėlis, galintis kainuoti šimtus eurų: kodėl pirkimo kvitas yra būtinas

    Penki buities įpročiai, atskleidžiantys „skurdo mąstymą“: ar atpažįstate save?

    Lietuvos ežerų milžinės: kur ieškoti trofėjinių lydekų?

    Nematomas ginklas prekybos centruose: kaip kvapai verčia mus pirkti daugiau

    Užmirštas popieriaus lankstymas grįžta: kodėl origami tapo atsaku į skaitmeninį chaosą

    Vienas neteisingas užkandis gali sugadinti kelionę: ko nevalgyti prieš skrydį?

    Mitas apie 5 val. ryto: kodėl sėkmės formulė, kurią visi kopijuoja, gali žaloti jūsų sveikatą

    Meistro perspėjimas: kodėl pigi naudota technika iš skelbimų gali kainuoti dvigubai

    Psichologė įvardijo 4 frazes, kurių tėvams sakyti negalima: žaizdos gyja dešimtmečius

    Pasikartojantys santykių scenarijai: kaip vaikystės patirtys lemia partnerio pasirinkimą

  • Finansai
    Individualios veiklos mokesčiai

    Individualios veiklos mokesčiai: kaip laisvai samdomam specialistui „nepermokėti“ deklaruojant pajamas?

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Krovinių gabenimas – nuo gamintojo iki kliento durų

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Atsakingas lošimas skaitmeninėje eroje: kaip naujos technologijos padeda išvengti rizikų?

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Apgalvotos dovanos iki 10 eurų: kai vertė svarbiau už kainą

    Kaip derėtis dėl atlyginimo?

    Kaip derėtis dėl atlyginimo ir išvengti lemiamų klaidų?

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    Taupymo taisyklė 50–30–20: paprastas būdas susigrąžinti finansinę kontrolę

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    „Pinigus pervedžiau ne ten“: Ką daryti? Tavo teisės ir galimybės atgauti lėšas

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Finansinė pagalba verslui – kur ieškoti palankiausių sąlygų?

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro asmeninio el pašto adresas

    Kokį poveikį darbo paieškoms daro elektroninio pašto adresas?

    5 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

    3 būdai, kurie padės atsiminti PIN kodą

  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍
No Result
View All Result
Minutė
No Result
View All Result
Pradinis Straipsniai ir naujienos Sveikata ir mityba

Šafranas – prieskonių „karalius“, saugantis mūsų sveikatą

🖊️ Gabrielė A.
28 kovo, 2024
Kategorija: Sveikata ir mityba
Safranas prieskoniu karalius saugantis musu sveikata

Šafranas yra vertinamas prieskonis, turintis turtingą istoriją. Tai pagrindinis daugelio Artimųjų Rytų, Indijos ir Europos virtuvių ingredientas, suteikiantis patiekalams išskirtinę tamsiai raudoną šafrano spalvą ir saldų žemės skonį.

Nors tiksli šafrano kilmė neaiški, greičiausiai jis kilęs iš Irano. Ten jis buvo gerbiamas dėl savo gydomųjų savybių. Žmonės valgė šafraną, kad sustiprintų lytinį potraukį, pagerintų nuotaiką ir atmintį.

Jo naudojimas medicinoje yra gerai įsišaknijęs istorijoje. Kleopatra maudėsi šafrano vandenyje dėl tariamo grožio ir afrodiziakinių savybių, o graikų-romėnų gydytojai šafraną skyrė įvairiems negalavimams gydyti, pvz., šlapimo takų infekcijas, skrandžio problemas, žaizdas ir depresiją.

Šafranas yra krokų žiedų rūšis. Prieskonis gaminamas iš džiovintų, į siūlus panašių žiedo dalių. Kadangi vienam kilogramui šafrano gauti reikia 150 000 žiedų, jis laikomas brangiausiu prieskoniu pasaulyje.

Šafrano kilogramo kaina siekia nuo 460 EUR iki 4600 EUR. Didelės kainos priežastis – daug darbo reikalaujantis derliaus nuėmimo būdas, todėl jo gamyba yra brangi.

Šafrano privalumai mūsų sveikatai

Šafranas, kuris dar vadinamas prieskonių „karaliumi“, turi daugybę privalumų mūsų sveikatai.

Galingas antioksidantas

Šafrano sudėtyje yra įspūdingos augalų junginių įvairovės. Jie veikia kaip antioksidantai – molekulės, saugančios ląsteles nuo laisvųjų radikalų ir oksidacinio streso.

Žymiausi šafrano antioksidantai yra šie:

  • Krocinas
  • Krocetinas
  • Safranalas
  • kaempferolis

Krocinas ir krocetinas yra karotinoidiniai pigmentai, lemiantys raudoną šafrano spalvą. Abu junginiai gali:

  • pasižymi antidepresinėmis savybėmis
  • psaugoti smegenų ląsteles nuo progresuojančio pažeidimo
  • sumažinti uždegimą
  • sumažinti apetitą
  • padėti numesti svorio

Safranalas suteikia šafranui išskirtinį skonį ir aromatą. Tyrimai rodo, kad jis gali padėti pagerinti nuotaiką, atmintį ir gebėjimą mokytis, taip pat apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso.

Galiausiai, šafrano žiedlapiuose randama kaempferolio. Šis junginys siejamas su nauda sveikatai, pavyzdžiui, mažesniu uždegimu, priešvėžinėmis savybėmis ir antidepresiniu poveikiu.

Gali pasižymėti vėžį stabdančiomis savybėmis

Šafranas turi daug antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus. Laisvųjų radikalų žala yra susijusi su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip vėžys.

Tyrimais mėgintuvėliuose įrodyta, kad šafranas ir jo junginiai selektyviai naikina storosios žarnos vėžio ląsteles arba slopina jų augimą, o sveikos ląstelės lieka nepažeistos.

Šis poveikis taip pat taikomas odos, kaulų čiulpų, prostatos, plaučių, krūties, gimdos kaklelio ir kai kurioms kitoms vėžio ląstelėms.

Tyrimais mėgintuvėliuose įrodyta, kad šafranas ir jo junginiai selektyviai naikina storosios žarnos vėžio ląsteles arba slopina jų augimą, o sveikos ląstelės lieka nepažeistos.

Nors šie mėgintuvėlių tyrimų rezultatai teikia vilčių, priešvėžinis šafrano poveikis žmonėms yra menkai ištirtas, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų.

Gali sumažinti PMS simptomus

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai terminas, apibūdinantis fizinius, emocinius ir psichologinius simptomus, pasireiškiančius prieš prasidedant mėnesinėms.

Tyrimai rodo, kad šafranas gali padėti gydyti PMS simptomus.

20-45 metų amžiaus moterims, kasdien vartojančioms 30 mg šafrano, PMS simptomai, tokie kaip dirglumas, galvos skausmas, potraukis ir skausmas, buvo veiksmingesni nei placebas.

Kitu tyrimu nustatyta, kad 20 minučių kvepiant šafranu sumažėjo PMS simptomai, pavyzdžiui, nerimas ir streso hormono kortizolio kiekis.

Gali pagerinti nuotaiką ir gydyti depresijos simptomus

Šafranas vadinamas saulės prieskoniu. Taip yra ne tik dėl jo išskirtinės spalvos, bet ir dėl to, kad jis gali padėti praskaidrinti nuotaiką.

Atlikus penkių tyrimų apžvalgą, šafrano papildai buvo gerokai veiksmingesni nei placebas gydant lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos simptomus.

Kitais tyrimais nustatyta, kad 30 mg šafrano per parą vartojimas buvo toks pat veiksmingas, kaip ir įprastiniai depresijos gydymo būdai – fluoksetinas, imipraminas ir citalopramas. Be to, mažiau žmonių patyrė šalutinį šafrano poveikį nei kitų gydymo būdų.

Atrodo, kad tiek šafrano žiedlapiai, tiek siūlų pavidalo stigmos yra veiksmingos nuo lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos.

Nors šie rezultatai teikia vilčių, tačiau prieš ekspertams rekomenduojant šafraną kaip depresijos gydymo priemonę, reikia ilgesnių tyrimų su žmonėmis, kuriuose dalyvautų daugiau dalyvių.

Gali padidinti lytinį potraukį

Afrodiziakai – tai maisto produktai ar maisto papildai, kurie padeda padidinti lytinį potraukį. Tyrimai parodė, kad šafranas gali turėti afrodiziakinių savybių – ypač žmonėms, vartojantiems antidepresantus.

Pavyzdžiui, 4 savaites kasdien vartojant po 30 mg šafrano, vyrų, turinčių su antidepresantais susijusių erekcijos sutrikimų, erekcijos funkcija, palyginti su placebu, žymiai pagerėjo.

Be to, šešių tyrimų analizė parodė, kad šafrano vartojimas reikšmingai pagerino erekcijos funkciją, lytinį potraukį ir bendrą pasitenkinimą, bet ne spermos savybes.

Moterims, kurioms dėl antidepresantų vartojimo sumažėjo lytinis potraukis, 30 mg šafrano per parą 4 savaites sumažino su seksu susijusį skausmą ir padidino lytinį potraukį bei lubrikaciją, palyginti su placebu.

Gali mažinti apetitą ir padėti numesti svorio

Užkandžiavimas yra dažnas įprotis, dėl kurio galite priaugti svorio. Tyrimų duomenimis, šafranas gali padėti išvengti užkandžiavimo, nes mažina apetitą.

Vieno 8 savaičių tyrimo metu moterys, vartojusios šafrano papildus, jautėsi gerokai sotesnės, rečiau užkandžiavo ir numetė gerokai daugiau svorio nei placebo grupės moterys.

Kito 8 savaičių tyrimo metu šafrano ekstrakto papildas padėjo gerokai sumažinti apetitą, kūno masės indeksą, liemens apimtį ir bendrą riebalų masę.

Tačiau mokslininkai nėra tikri, kaip šafranas mažina apetitą ir padeda numesti svorio. Viena iš teorijų teigia, kad šafranas pakelia nuotaiką, todėl sumažėja noras užkandžiauti.

Kita galima šafrano nauda sveikatai

Šafranas siejamas su kitomis sveikatai naudingomis savybėmis, kurios dar nėra išsamiai ištirtos:

  • Gali sumažinti širdies ligų rizikos veiksnius. Tyrimai su gyvūnais ir mėgintuvėliuose rodo, kad antioksidacinės šafrano savybės gali mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir neleisti užsikimšti kraujagyslėms bei arterijoms.
  • Gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Šafranas gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir padidinti jautrumą insulinui, kaip pastebėta atliekant tyrimus mėgintuvėliuose ir su diabetu sergančiomis pelėmis.
  • Gali pagerinti regėjimą suaugusiesiems, sergantiems su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija (AMD). Atrodo, kad šafranas gerina suaugusiųjų, sergančių AMD, regėjimą ir apsaugo nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, kuri yra susijusi su AMD.
  • Gali pagerinti Alzheimerio liga sergančių suaugusiųjų atmintį. Šafrano antioksidacinės savybės gali pagerinti suaugusiųjų, sergančių Alzheimerio liga, pažintines funkcijas.

Šafranas – nuostabus ir galingas prieskonis

Šafranas yra galingas prieskonis, turintis daug antioksidantų. Jis siejamas su didžiule nauda sveikatai, pavyzdžiui, geresne nuotaika, lytiniu potraukiu ir seksualine funkcija, taip pat mažesniais PMS simptomais ir efektyvesniu svorio mažėjimu.

Geriausia tai, kad jis apskritai yra saugus daugumai žmonių ir jį lengva įtraukti į savo mitybą. Kad pasinaudotumėte galimomis jo naudingomis savybėmis sveikatai, pabandykite šafraną įtraukti į mėgstamus patiekalus arba įsigykite maisto papildus.

Naujienos iš interneto

Raktažodžiai: ŠafranasŠafrano prieskonis

Kiti straipsniai

No Content Available

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Skaitomiausi

  • Rugpjūčio 11-osios horoskopas: trims ženklams ruošia malonią staigmeną

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Psichologė įvardijo 4 frazes, kurių tėvams sakyti negalima: žaizdos gyja dešimtmečius

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Penki buities įpročiai, atskleidžiantys „skurdo mąstymą“: ar atpažįstate save?

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Nematomas ginklas prekybos centruose: kaip kvapai verčia mus pirkti daugiau

    0 shares
    Share 0 Tweet 0
  • Kaip numalšinti bitės įgėlimą? 6 liaudiški gydymo būdai

    0 shares
    Share 0 Tweet 0

Naujausi

  • Rugpjūčio 11-osios horoskopas: trims ženklams ruošia malonią staigmeną
  • Pamirštas popierėlis, galintis kainuoti šimtus eurų: kodėl pirkimo kvitas yra būtinas
  • Rugpjūčio 10-osios horoskopas: trims ženklams žvaigždės žada dideles permainas
  • Penki buities įpročiai, atskleidžiantys „skurdo mąstymą“: ar atpažįstate save?
  • Lietuvos ežerų milžinės: kur ieškoti trofėjinių lydekų?
  • Rugpjūčio 7-osios horoskopas: dviem ženklams – lemtingi pokyčiai, kitiems – ramybė
  • Rugpjūčio 6-osios horoskopas: netikėtas posūkis pakeis viską
  • Nematomas ginklas prekybos centruose: kaip kvapai verčia mus pirkti daugiau
  • Rugpjūčio 5-osios horoskopas: vienam ženklui teks priimti lemtingą sprendimą
  • Užmirštas popieriaus lankstymas grįžta: kodėl origami tapo atsaku į skaitmeninį chaosą
Facebook

Internetinis gyvenimo būdo žurnalas ir patikimas šaltinis įvairioms gyvenimo situacijoms.

Reklamos klausimais rašykite: redakcija@minute.lt.

Sekite mus „Facebook“ platformoje: facebook.com/minutelt.

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.

No Result
View All Result
  • Santykiai
  • Sveikata
  • Sodininkystė
  • Gyvenimo būdas
  • Finansai
  • Informacija
    • Apie mus ir kontaktai
    • Privatumo politika
    • Svetainės naudojimosi sąlygos
  • Sekite mus „Facebook“ 👍

© 2023-2025 Minute.lt - apie gyvenimą. ℹ️ Draudžiama kopijuoti ir platinti Minute.lt turinį bei nuotraukas be išankstinio raštiško sutikimo.