Sekite mus „Facebook“ 👍
Jei nemokame valdyti pykčio, tai gali sukelti daugybę problemų – nuo apgailestavimo dėl pasakytų žodžių, šaukimo ant vaikų ar savo antrosios pusės, iki grasinimų bendradarbiams ar net sveikatos problemų kilimo ir fizinio smurto. Laimei, ne visos mus aplankančio pykčio problemos yra tokios rimtos. Kartais kylantis pyktis gali būti susijęs su galvojimu apie mums liūdesį sukėlusius įvykius, nesutarimus darbovietėje ar paprasčiausius eismo kamščius.
Suvaldyti kylantį pyktį – tikrai nereiškia niekuomet nesinervinti. O tai reiškia, kad turime išmokti atpažinti, susidoroti ir išreikšti pyktį tinkamais ir produktyviais būdais. Kiekvieną iš mūsų kartas nuo karto aplankantį pyktį turime išmokti suvaldyti. Ir net jei iki šiol galvojote, kad mokate kontroliuoti pyktį, visuomet yra kur tobulėti.
Žinoma, pyktis pats savaime nėra psichikos liga, tačiau tam tikrais atvejais pyktis gali būti susijęs su nuotaikos sutrikimais, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir kitomis psichikos sveikatos būklėmis.
Nors suprantama, kad bandant suvaldyti pyktį teigiami pokyčiai neįvyks vos per vieną naktį, yra daugybė strategijų, kurias galite pasitelkti, kad susidorotumėte su jus aplankančiu pykčiu. Taigi, jei jums jau kurį laiką kyla klausimas, kaip tapti mažiau piktiems, yra ne vienas būdas, kuris jums gali padėti.
Pagalvokite, ar jūsų pyktis yra naudingas, ar nenaudingas
Visuomet savęs verta paklausti, ar jūsų pyktis yra draugas, ar priešas. Trumpiau tariant, ar jis yra naudingas, ar nenaudingas. Jei jūs esate tikri, kad yra pažeidžiamos kieno nors teisės, arba esate jūsų atžvilgiu visiškai neteisingoje situacijoje, jūsų pyktis gali būti naudingas. Tokiais atvejais galite elgtis toliau keisdami situaciją, o ne savo emocinę būseną. Kartais jūsų pyktis yra įspėjamasis ženklas, kad reikia keisti ką nors kita – pavyzdžiui, emociškai žiaurius santykius arba toksišką draugystę.
Tačiau tais atvejai, kai jūsų pyktis sukelia kančią arba kenkia jūsų asmeniniams santykiams, jūsų pyktis gali būti tikrų tikriausias priešas. Vėlesni tokio pykčio požymiai gali būti jausmas, kad nepajėgiate savęs kontroliuoti, ir vėlesnis apgailestavimas dėl savo išsakytų žodžių ar veiksmų. Tokiose situacijose vertinga padirbėti, kad susitvarkytumėte su savo emocijomis ir nusiramintumėte.
Nustatykite trigerius
Jei pastebite, kad jums sunku susivaldyti, turėtumėte pasistengti atkreipti dėmesį į dalykus, kurie jums sukelia pyktį. Didžiulis nuovargis, nesibaigiančios eismo spūstys ar ilgos eilės maisto prekių parduotuvėje – tai tik keli dalykai iš daugelio, kurie gali paskatinti jūsų pykčio protrūkį.
Nors akivaizdu, kad tikrai neturėtumėte kaltinti žmonių ar išorinių aplinkybių dėl to, kad nesugebate išlaikyti šalto proto, žinodami, kas jums sukelia pyktį, gali padėti imtis tinkamų veiksmų.
Tokiais atvejais galite priimti sprendimą visiškai kitaip suplanuoti savo dieną arba, prieš susiduriant su aplinkybėmis, kurios paprastai jus vargina, galite imti praktikuoti kai kurias pykčio valdymo metodikas. Tai gali jums padėti apsisaugoti nuo to, kad vos viena jums nepatikusi situacija nesukeltų pykčio.
Pasitraukite nuo pyktį sukeliančios situacijos
Bandymas laimėti įsiplieskusį ginčą ar išsilaikyti labai nepatogioje situacijoje tik pakurstys jūsų pyktį. Vienas iš geriausių pykčio valdymo metodikų – tiesiog pasitraukti iš situacijos, jei tik galite tai padaryti. Jei su kuo nors, pavyzdžiui, draugu ar šeimos nariu, nuolat įsitraukiate į didžiulius ginčus, pabandykite pasikalbėti su juo apie tai, kaip svarbu padaryti pertraukėlę ir pratęsti diskusiją, kai abu būsite nusiraminę.
Tais atvejais, kai jums tenka pasitraukti iš ginčo, pasistenkite paaiškinti, kad nesistengiate išvengti keblių temų, bet imatės priemonių, kad pajėgtumėte suvaldyti savo pyktį. Visiškai suprantama, kad jūs negalite produktyviai kalbėtis ar spręsti konfliktų, kai jaučiatės labai supykę. Kai jausitės nusiraminę, galite vėl grįžti prie diskusijos arba iš naujo spręsti problemą.
Išmokite atpažinti savo įspėjamuosius pykčio ženklus
Neretam žmogui gali atrodyti, kad pyktis juos užklumpa akimirksniu. Tačiau vis dėlto labai tikėtina, kad visuomet būna tam tikrų įspėjamųjų ženklų, kurie gali rodyti apie netrukus kilsiantį pyktį. Jei išmoksite juos atpažinti, galite nesunkiai imtis veiksmų, kurie padėtų jums užkirsti kelią artėjančiam pykčio protrūkiui.
Pirmiausia pasistenkite pagalvoti apie fizinius įspėjamuosius pykčio požymius, kuriuos patiriate. Pavyzdžiui, galbūt jūsų širdis ima plakti greičiau arba jūsų veidas pradeda kaisti. O gal pradedate gniaužti kumščius ar atsiranda įvairių kognityvinių pokyčių.
Jei išmoksite atpažinti savo įspėjamuosius pykčio ženklus, turite galimybę nedelsdami imtis veiksmų ir užkirsti kelią tam, kad nedarytumėte ar nesakytumėte dalykų, kurie sukelia didesnių problemų.
Sutelkite savo dėmesį į faktus
Turite suprasti, kad piktos mintys dar labiau pakursto jūsų pyktį. Jei leisite sau galvoti tik apie neigiamus dalykus, visa tai tik padidins jūsų nusivylimą. Kai pastebėsite, kad galvojate apie dalykus, kurie kursto jūsų pyktį, pabandykite pertvarkyti savo mintis.
Vietoje to, turėtumėte pasistengti pagalvoti apie faktus. Pavyzdžiui, jei jus labai pykto kasdienės eismo spūstys piko metu, sakykite sau ką nors panašaus: „Kiekvieną dieną keliuose važinėja šimtai tūkstančių automobilių. Kartais susidaro spūstys.“ Susitelkimas į faktus – nepridedant katastrofiškų prognozių ar iškreiptų perdėjimų – gali padėti išlikti gerokai ramesniems. Be to, visuomet galite susikurti mantrą, kurią kartojant užgožtumėte pyktį kurstančias mintis.
Kvėpuokite ir atsipalaiduokite
Egzistuoja daugybė įvairių pykčio valdymo pratimų, kuriuos atliekant galite atsipalaiduoti. Svarbiausia rasti tokį, kuris jums geriausiai tinka. Kvėpavimo pratimai ir progresuojantis raumenų atsipalaidavimas yra dvi populiarios įtampos mažinimo strategijos. Laimei, abu pratimus galima atlikti labai greitai ir nepastebimai. Taigi, nesvarbu, ar esate nusivylęs darbe, ar supykęs dėl nenusisekusios vakarienės, galite greitai ir iš karto atsikratyti streso.
Tačiau svarbu pažymėti, kad atsipalaidavimo pratimams reikia praktikos. Pradžioje gali atrodyti, kad jie nėra veiksmingi, arba galite suabejoti, ar jie jums tiks. Tačiau praktikuojantis jie gali tapti jūsų pykčio valdymo strategijomis.
Kodėl verta valdyti pyktį?
Supraskite, kad pyktis yra emocija, kuri gali svyruoti nuo lengvo susierzinimo iki stipraus įniršio. Nors daugelis žmonių pyktį priskiria tik „neigiamoms emocijoms“, jis gali būti ir teigiamas. Tačiau nekontroliuojami pykčio protrūkiai gali paskatinti agresyvų elgesį, pavyzdžiui, šaukti ant ko nors ar gadinti turtą. Pyktis taip pat gali paskatinti jus užsisklęsti nuo pasaulio ir nukreipti pyktį į save, o tai gali turėti didžiulės neigiamos įtakos jūsų sveikatai ir bendrai gerovei.
Taigi, pyktis tampa problemiškas, kai jis jaučiamas per dažnai ar per stipriai arba kai jis išreiškiamas netinkamais būdais, o tai gali pakenkti fiziškai, psichiškai ir socialiai. Dėl šios priežasties visos šios išvardytos pykčio valdymo strategijos gali būti labai naudingos ir padėti atrasti sveikus būdus, kaip išreikšti savo jausmus.
