Troškulys ir sausumas burnoje signalizuoja, kad vertėtų gerti daugiau skysčių. Tačiau yra ir subtilesnių signalų, kurie parodo, kad organizmas yra dehidratavęs. Neignoruokite šių simptomų – organizmo dehidratacija gali turėti sunkių pasekmių.
1. Blogas burnos kvapas
Seilės turi antibakterinių savybių, tačiau jei organizmas yra dehidratavęs, jis negali pagaminti pakankamai seilių. Tuomet burnoje padaugėja bakterijų, o vienas iš šalutinių to padarinių – blogas burnos kvapas.
Dėl tos pačios priežasties rytais galime pabusti su iš burnos sklindančiu blogu kvapu. Kaip pažymi „Mayo Clinic“, miego metu seilių gamyba sulėtėja, todėl burnoje dauginasi bakterijos.
Taigi, kai kitą kartą pajusite burnos džiūvimą ir jūsų burnos kvapas bus ne toks gaivus, gali būti, kad atėjo laikas išgerti stiklinę vandens.
2. Sausa arba paraudusi oda
Dažnai manoma, kad gausus prakaitavimas signalizuoja apie organizmo dehidrataciją, tačiau tai – tik viena iš dehidratacijos stadijų.
Didelis odos sausumas ar net paraudimas taip pat yra aiškus signalas, kad organizmui trūksta vandens. Kitas svarbus su oda susijęs dehidratacijos simptomas yra odos elastingumo sumažėjimas.
3. Raumenų mėšlungis ar silpnumas
Kai organizmui trūksta skysčių, gali pasireikšti raumenų mėšlungis ar silpnumas, nes sulėtėja kraujo cirkuliacija raumenyse. Taip pat mėšlungis glaudžiai susijęs su elektrolitų pusiausvyros sutrikimais,
Dažnai mėšlungis gali pasireikšti fizinio krūvio metu ar po jo, o taip pat vidury nakties. Tokiu atveju vertėtų ne tik dažniau gurkšnoti vandenį, bet ir praturtinti organizmą elektrolitais.
4. Potraukis saldumynams
Kai esate dehidratuoti, kepenims gali būti sunku išskirti glikogeną (sukauptą gliukozę) ir kitas energijos atsargų sudedamąsias dalis, todėl gali padidėti potraukis maistui.
Nors galite norėti bet ko – nuo mėsainio iki sūraus užkandžio, potraukis saldumynams yra dažnesnis, nes dėl vandens trūkumo organizmui sunku skaidyti glikogeną, kad gliukozė patektų į kraują ir būtų naudojama kaip kuras.
5. Galvos skausmas
Net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti galvos skausmą. Nors galvos skausmą gali sukelti ir kiti veiksniai, jei iš tiesų kalta dehidratacija – išgėrus pilną stiklinę vandens ar per dieną gurkšnojant daugiau skysčių skausmas turėtų palengvėti.
6. Nuovargis
Optimalus skysčių balansas organizme yra labai svarbus norint išlaikyti energiją visą dieną. Vanduo padeda aprūpinti organizmo ląsteles maistinėmis medžiagomis ir užtikrina sveiką vidaus organų funkcionavimą.
Jei organizmui trūksta vandens – galite jausti nuovargį ar net nusilpimą. Be to, vandens trūkumas organizme gali turėti neigiamą poveikį miego kokybei, o prastas miegas, kaip žinia, yra viena pagrindinių nuovargio priežasčių.
Ar tai dehidratacija, ar kažkas kita?
Jei esate ištroškęs, vadinasi, jau esate dehidratavęs. Tačiau troškulio nebuvimas nebūtinai reiškia, kad organizmui netrūksta skysčių. Štai dar du būdai, kaip tai patikrinti:
Išbandykite odos testą. Dviem pirštais suspauskite šiek tiek odos ant rankos viršutinės dalies ir švelniai spustelkite. Oda turėtų sugrįžti į įprastą padėtį greičiau, nei per porą sekundžių. Jei oda grįžta į normalią padėtį lėčiau, gali būti, kad organizmas patiria dehidrataciją. Šis paprastas testas itin naudingas sekti kūdikių dehidratacijos rizikai, ypač spustelint delniuko vidinę pusę arba nykščio pagalvėlę.
Patikrinkite šlapimą. Jei organizmas gerai aprūpintas skysčiais, šlapimas dažniausiai bus skaidrus su gelsvu atspalviu. Tamsesnė geltona arba oranžinė yra „įspėjamosios“ spalvos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, remiantis „Harvard Health Publishing“. Jei jūsų šlapimas yra tamsus, pradėkite gerti daugiau skysčių. Kita vertus, visiškai skaidrus šlapimas gali reikšti, kad geriate per daug vandens.
Kaip išvengti dehidratacijos?
Kalbant apie kasdienį vandens suvartojimą, sunku taikyti griežtas taisykles, nes reikiamas skysčių kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, lytį, sveikatos būklę. Tačiau sveikam suaugusiam žmogui per dieną reikėtų išgerti bent 2 litrus vandens.
Pabaigai, šios 6 taisyklės gali padėti išvengti dehidratacijos:
- Visada turėkite po ranka vandens buteliuką ar gertuvę – taip išsiugdysite įprotį gurkšnoti vandenį visos dienos metu.
- Jei jums nepatinka gryno vandens skonis – pagardinkite jį citrina ar apelsinu.
- Vietoje kavos ar juodosios arbatos dažniau gerkite nesaldintą žolelių arbatą – ji neturi kofeino, todėl neišvaro iš organizmo skysčių.
- Jei išgėrėte puodelį kavos ar kito kofeino turinčio gėrimo – išgerkite papildomą stiklinę vandens.
- Likus iki valgio 30 minučių – išgerkite stiklinę vandens.
- Kuo dažniau valgykite šviežių vaisių ir daržovių.