Jei kasdien maudotės duše ar vonioje, žinokite, kad tokį įprotį turi milijonai žmonių. Harvardo universiteto mokslininkas Robertas H. Shmerlingas teigia, kad kasdien po dušu prausiasi maždaug du trečdaliai amerikiečių. Analogiškas įprotis paplitęs tarp daugiau nei 80 proc. australų. Panaši situacija – ir su Europos gyventojais, ypač jaunosios kartos. Tačiau, pavyzdžiui, maždaug pusė kinų maudosi tik du kartus per savaitę.
Kasdienių maudynių įprotį daugelis pradeda propaguoti brendimo metu, jis tęsiasi visą gyvenimą. Bet ar kada nors savęs paklausėte, kas konkrečiai nulemia tokį „standartą“?
Daugelis atsakys: „Taip tiesiog geriau, sveikiau.“ Bet pagalvokite dar kartą. Iš tiesų kasdienės maudynės labiau susijusios su įpročiu ir visuomenės normomis, bet ne su sveikata. Galbūt todėl maudynių dažnis skirtingose kultūrose labai skiriasi.
Ar yra kokių nors priežasčių maudytis kasdien?
Kasdien žmonės maudosi dėl kelių esminių priežasčių:
- Nori išvengti nemalonaus kūno kvapo;
- Vėsus dušas padeda lengviau pabusti;
- Maudynės – įprasta praktika suprakaitavus po sporto.
Kiekviena iš šių priežasčių yra gana pagrįsta ir atrodo svari. Tačiau priimtinumo sąvoka įvairiose kultūrose skiriasi. O dažnai net nepagalvojame, kad mūsų įpročiams didelę įtaką daro rinkodara. Ar kada nors pastebėjote, kad ant šampūno buteliuko parašyta: „Ištrinkite galvą, nuplaukite šampūno likučius, pakartokite procedūrą“? Nėra jokios įtikinamos priežasties plauti plaukus 2 kartus, tačiau jei visi laikysis šių nurodymų, tiesiog bus parduodama daugiau šampūno.
Tačiau, kalbant apie sveikatą, kasdienis dušas gali netgi pakenkti, o ne padėti.
Kokį poveikį sveikatai gali daryti kasdienės maudynės po dušu arba vonioje?
Ant normalios, sveikos odos riebalų ir gerųjų bakterijų bei kitų mikroorganizmų pusiausvyra yra normali. Nuolat odą muiluodami ir šveisdami, ypač jei vanduo karštas, šią pusiausvyrą galime pažeisti. Potencialūs rezultatai:
- Oda gali išsausėti, sudirgti, gali pradėti varginti niežulys.
- Sausa, įtrūkusi oda netenka apsauginio barjero, todėl gali pradėti atakuoti bakterijos ir alergenai. Dėl to gali pasireikšti odos infekcijos, didesnė ir alerginių reakcijų rizika.
Antibakterinis muilas iš tikrųjų gali sunaikinti įprastas bakterijas. Tačiau jį naudojant gali būti pažeidžiama mikroorganizmų pusiausvyra, o ištvermingesni, mažiau draugiški organizmai, kurie yra atsparesni, kaip tik gali suvešėti.
Mūsų imuninei sistemai kaip tik reikalinga tam tikrų mikroorganizmų, nešvarumų ir kitų aplinkos veiksnių stimuliacija: tik taip sukuriami apsauginiai antikūnai ir „imuninė atmintis“. Tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurie pediatrai ir dermatologai rekomenduoja vengti kasdienių vaikų maudynių. Dažnos maudynės vonioje ar po dušu tiesiog gali sumažinti imuninės sistemos gebėjimą atlikti savo darbą.
Be to, gali būti ir kitų priežasčių atsikratyti įpročio kasdien lįsti po dušu: vandenyje gausu kalkių, kitų druskų, gali būti aptinkama sunkiųjų metalų, chloro, fluoro, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų. Jos taip pat gali sukelti odos ar net kvėpavimo problemų.
Kasdienės maudynės nėra draugiškos gamtai, nes tiesiog išeikvojame daug vandens. Be to, aliejai, kvapikliai ir kiti priedai, esantys šampūnuose, kondicionieriuose ir dušo želėse, taip pat gali sukelti alergines reakcijas. Jau nė neminime, kiek tokios priemonės kainuoja.
Taigi, kaip dažnai turėtumėte maudytis?
Nors idealaus maudynių dažnio nėra, ekspertai teigia, kad daugumai žmonių pakanka praustis po dušu kelis kartus per savaitę (nebent išsipurvinote, suprakaitavote ar turite kitų priežasčių dažniau praustis). Gali visiškai pakakti tiesiog nusilieti – maudytis 3–4 min., sutelkiant dėmesį į „problemines“ ar intymias sritis – pažastis ir kirkšnis.
Taigi, galbūt sunku įsivaizduoti, kad atsisakysite kasdienių maudynių, tačiau jei tai darote dėl sveikatos, viskas tikrai pateisinama.
Discussion about this post