Prasidėjus šildymo sezonui, tiek nuosavuose namuose, tiek butuose pasipila šildymo sistemų gedimai. Juos dažniausiai lemia netinkamas ar užmirštas pasiruošimas šiam laikotarpiui, o to kaina – tiek prarasta šiluma, tiek galimi finansiniai nuostoliai, siekiantys iki 30 tūkst. eurų. Ekspertai dalinasi, kaip laiku atpažinti šildymo sistemų gedimus, bei ragina suskubti dar nepasiruošusius – kol šalčiai neužklupo, laiko tam yra.
Gedimai „išlenda“ tam tikru metu
„Šildymo sezono metu galima išskirti dvi bangas, kada gyventojų iškvietimų dėl šilumos sistemų gedimų sulaukiame daugiausiai. Pirmoji – lapkritį, vos pradedant šildytis, antroji – sausį, stipriau atšalus orams. Tuomet atsiskleidžia tie gedimai, kurių gyventojai nepastebėjo lapkritį, nes netestavo sistemos visu pajėgumu. Taip pat sutrikimų kiekio šuoliui įtakos turi ir staigūs oro sąlygų pasikeitimai – jų per sezoną būna bent keletas“, – teigia Benita Kučinskaitė, visą parą pagalbos namuose paslaugą teikiančios įmonės „Easy assistance“ vykdančioji direktorė.
Benita Kučinskaitė, įmonės „Easy assistance“ vykdančioji direktorė.
Sezono metu būstuose su nuosavomis šildymo sistemomis dažniausiai fiksuojami šildymo katilų, karštam vandeniui ruošti skirtų įrenginių – vandens šildytuvų sutrikimai, butuose ypatingai daug pasitaiko rankšluosčių džiovintuvų gedimų.
Anot ekspertės, didžiąją dalį gedimų išprovokuoja neatlikta kasmetinė įrenginių profilaktika, reta priežiūra ir ignoruojami smulkūs sutrikimai sezono metu. Taip pat vis dar pasitaiko atvejų, kai būsto savininkai ilgesniam laikui išvyksta iš namų ir pamiršta, jog šildymo sistema šaltuoju sezonu negali būti palikta užpildyta ir nešildoma. Tokiais atvejais užšąla, trūksta vamzdynai ar radiatoriai, o tai gali lemti itin didelius nuostolius.
Žalų sumos didėja
„Per paskutinį šildymo sezoną buvo registruota virš 200 žalų, susijusių su šilumos sistemų gedimais. Tai sudaro apie 10 proc. visų įvykių, apie kuriuos pranešė gyventojų turto draudimu apsidraudę klientai. Atvejų kiekis nemažas, kasmet gana panašus, tačiau nuostolių dydis – auga. Tai priklauso tiek nuo sistemos inovatyvumo ir brangumo, tiek nuo to, ar turto valdytojas būna namuose įvykio metu“, – teigia ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Įprastai šildymo sistemų sukeltų žalų dydis svyruoja nuo 1 iki 4 tūkst. eurų. Tačiau, anot eksperto, praėjusį sezoną teko išmokėti ir apie 30 tūkst. eurų dydžio žalą. Tai buvo atvejis, kai sutrikus šildymo katilo veiklai, trūko radiatoriai, o savininkas buvo išvykęs ir visos patalpos buvo užlietos iš šildymo sistemos išsiveržusiu skysčiu.
„Pastebime, kad labiausiai susimąstyti apie galimus nuostolius priverčia skaudžios patirtys. Vis dėlto, prieš 10–15 metų vyravusi tendencija drausti tik nekilnojamą turtą keičiasi. Didžioji dalis sutarčių dabar yra sudaromos kartu su kilnojamo turto draudimo apsauga, kuri apima ir baldus, buitinę techniką ar kitą namų turtą“, – sako M. Balinskas.
Ekspertai sutaria, norint nešalti žiemą ir išvengti nuostolių, geriausia tinkamai pasiruošti prieš šildymo sezoną, tačiau nespėjus – sezono pradžia yra puikus laikas susigriebti.
Ką daryti patiems ir ką palikti ekspertams
„Net ir pradėjus šildytis, pastatuose, turinčiuose, individualią šildymo sistemą, rekomenduojama atlikti įrangos profilaktiką su specialisto pagalba, jei tai nebuvo atlikta prieš sezono pradžią. Įvairi šildymo įranga turi savo niuansų, todėl pasitelkus eksperto pagalbą galima išvengti nepatogumų atėjus šaltesniam metų laikui“, – pataria B. Kučinskaitė.
O, štai, radiatorių ir kitų šildymo sistemų nuorinimu gyventojai dažniausiai gali pasirūpinti ir patys. Tereikia tiksliai vadovautis instrukcijomis.
Kaip teigia ekspertė, ne mažiau svarbu nuolat ir ypač prieš šildymo sezoną ar jo pradžioje atlikti vėdinimo sistemų profilaktinius darbus – pagal gamintojo rekomendacijas laiku keisti filtrus, valyti ortakius ir pan.
„Tinkama vėdinimų sistemų priežiūra padeda namuose nesikaupti drėgmei, neleidžia susidaryti pelėsiui. Tai ypatingai aktualu šaltojo sezono pradžioje, kai oro temperatūra siekia vos kelis laipsnius virš nulio“, – dalinasi ekspertė.
Neišleiskite šilumos veltui
Kitas darbas, kurį visi gyventojai dar gali atlikti šildymo sezonui įsibėgėjus – namo sandarumo užtikrinimas. Gyventojams, norintiems turėti šiltą būstą, ekspertė rekomenduoja pasirūpinti sienų, lubų, grindų apšiltinimu bei langų sureguliavimu.
„Langai – pagrindinis kelias, pro kurį iš būsto iškeliauja šiluma. Per metus langus veikia tiek aukšta minusinė, tiek pliusinė temperatūra bei fizinė varstymo jėga, todėl juos verta profilaktiškai sureguliuoti kasmet pasitelkiant į pagalbą specialistus“, – sako B. Kučinskaitė.
Visgi, anot jos, kartais sureguliavimo negana, nes langai būna tiesiog nekokybiškai sumontuoti. Tuomet reikalingas papildomas sandarinimas. Dažniausiai tai nutinka pasirinkus pigius, nekokybiškus langus arba patikėjus darbus atlikti nepatyrusiems meistrams.
„Net jeigu namai yra gerai izoliuoti ir apšiltinti, tačiau turi nekokybiškus ar blogai sumontuotus langus, toks derinys niekaip neleis mėgautis šilta ir jaukia atmosfera. Be kita ko, lengvai iš namų išeinanti šiluma atneša ne tik didesnius šildymo kaštus, bet ir didesnę šilumos sistemos apkrovą, kuri gali sukelti sistemos gedimus“, – pastebi ekspertė.
Būkite atidūs, bet „nežaiskite“ ekspertų
Anot ekspertės, norint išvengti nuostolių, ne mažiau svarbi nuolatinė šilumą užtikrinančių sistemų apžiūra ir šildymo sezono metu. Pastebėjus, kad sistema veikia įtartinai, nederėtų to ignoruoti.
„Akivaizdžiausiai tam tikrą gedimą gali išduoti sustiprėjęs šildymo sistemos veikimo garsas, traškėjimai, ar panašiai – to neturėtų būti. Taip pat įtarti gedimus galima, jei šildymo sistema veikia, tačiau patalpos nešyla ar neįšyla pakankamai. Panašiai ir su radiatoriais – jei jie šyla netolygiai, tai gali reikšti, kad juos nuorinus susidarė vandens „kišenės“ ir todėl jie veikia netinkamai. Visi panašūs požymiai rodo, kad reikia kreiptis į specialistą“, – sako B. Kučinskaitė.
Draudimo ekspertas antrina – atradus net ir smulkų gedimą, eksperimentuoti patiems nepatartina.
„Praktikoje yra pasitaikę ne kartą, kai klientai, pastebėję trūkusį vamzdį ar radiatorių ir pro juos menkai lašantį skystį, bandydavo spręsti problemą su elektros darbams skirta izoliacine juostele, klijais ar kitais būdais. Apmaudžiausia, kad gyventojai, nematydami lašančio vandens, galvoja, kad problema išspręsta ar kad bent jau šį sezoną „taip atlaikys“, tačiau tik apsigauna patys. Praėjusiais metais, susiklosčius tokiai situacijai, galiausiai trūko 4 namo radiatoriai, po patalpų užliejimo žala siekė netoli 30 tūkst. eurų“, – dalinasi M. Balinskas.
Ekspertas pastebi, jog turint būsto draudimą vertėtų atkreipti dėmesį į jo sąlygas ir tai, ar jame nėra numatyta meistro iškvietimo į namus paslauga. Tai ne tik suteikia galimybę operatyviai išspręsti kilusias problemas, bet ir užkerta kelią joms plėstis bei pridaryti rimtesnės žalos.
Sekite mus „Facebook“ 👍
