Psichologai košmarą paprastai apibrėžia kaip „siaubingą sapną“. Dauguma vaikų sapnuoja košmarus, kai kurie net kasnakt, bet paprastai iš jų išauga. Suaugusieji, dažnai sapnuojantys košmarus, pasižymi panašiais bruožais, susijusiais su „bauginančiu“ aspektais ir (arba) konkrečiu „sapnu“. Taigi, kodėl mes iš tikrųjų sapnuojame košmarus ir ką jie reiškia?
Kodėl sapnuojame košmarus?
- Nerimas: Dažnai tie patys žmonės, kurie patiria siaubingus sapnus, labiau bijo savo kasdienybės.
- Didelis sapnų įsimintinumas ir sapnų bei vaizdinių ryškumas atsibudus: Daugelis žmonių, dažnai sapnuojančių košmarus, taip pat pasakoja apie ryškesnius, gražesnius, „didžiausios patirties“ sapnus.
Dauguma vaistų, kurie didina košmarų sapnavimą, taip pat didina arba bendrą, arba apskritai gyvus sapnus (antidepresantai). Taip pat rarebitas (sūris) ar aštrus maistas gali labiau pažadinti jus, kad prisimintumėte įvairius sapnus, bet nėra būdingi košmarams.
Taigi košmarai yra nerimo arba ryškaus sapnų įsimintinumo rezultatas, o dažnai ir vieno, ir kito.
Dviejų kategorijų košmarai
Košmarai yra skirstomi į dvi kategorijas.
1. „Įprasti“ košmarai
Jie, kaip ir kiti sapnai, turi fantastinį siužetą, o siaubą kelianti grėsmė dažnai būna matoma tik filmuose ar fantastikoje – jus persekioja ragana, iškritę dantys ar kitos kūno dalys, visiškai įstatymų besilaikantis žmogus, kuris nepaaiškinamu būdu ką nors nužudė.
Pabudus, užplūsta palengvėjimas. Kai kurie žmonės nori nutraukti šiuos košmarus – tačiau kai kuriems jie atrodo įdomūs arba jiems nelabai trukdo. Tuo tarpu kiti jais tiesiog mėgaujasi:.
Tačiau žmonės, kuriuos vargina įprasti košmarai, neturėtų stengtis jų tiesiog nuslopinti. Naudingiau apmąstyti savo košmarą arba juos interpretuoti.
Galite įžvelgti stresus ir baimes. Kartais košmarai gali įkvėpti kūrybiškumo. Pastebėta, kad rašytojai ir menininkai savo kūriniuose naudoja savo sapnus, tačiau košmarai ypač dažnai įtraukiami į tapybą – tikriausiai todėl, kad tai tokie nepaprastai dramatiški, galingi sapnai.
2. Košmarai, kurių niekas nenori patirti
Šie košmarai dažnai yra vadinami potrauminiais košmarais. Po to, kai žmogus patiria siaubingą įvykį, jis linkęs sapnuoti pasikartojančius sapnus, kuriuose tas įvykis iš naujo atkuriamas – arba visiškai pažodžiui, arba dažnai šiek tiek iškraipant sapną, arba traumą paverčiant dar vienu žingsniu blogesne, nei ji buvo budriame gyvenime.
Šie košmarai iš naujo traumuoja sapnuojantįjį, todėl jis jaučiasi taip, tarsi siaubingas įvykis būtų ką tik įvykęs, net jei tai buvo prieš daugelį metų.
Jie nepanašūs į kitus sapnus, įskaitant ir įprastus košmarus – abu šie sapnai dažniausiai vyksta greitojo akių judesių miego metu.
Potrauminiai košmarai sapnuojami visais miego etapais. Visos potrauminių košmarų aukos nori, kad jie liautųsi. Laimei, egzistuoja efektyvus gydymas, kuris padeda daugeliui žmonių.
Skirtingai nuo įprasto košmaro, nėra prasmės stengtis suprasti, kodėl vyksta potrauminis košmaras ir apie ką jis. Veiksmingiausias gydymas yra vadinamoji „vaizdinių repeticijų terapija“ arba „meistriškumo sapno inkubavimas“.
Tai atsirado pastebėjus, kad daugelis potrauminius košmarus sapnuojančių žmonių galiausiai sapnuoja „įvaldymo sapną“, kuriame įvykis pasikeičia teigiama linkme.
Kartais tai būdavo realu – jie pabėgdavo nuo užpuoliko arba kas nors užgesindavo gaisrą; kitais atvejais įvykis pasikeisdavo išgalvotu, svajingu būdu – degantis namas arba užpuolikas susitraukdavo iki tokio dydžio, kad negalėdavo jų sužeisti.
Tai pastebėję terapeutai suprato, kad jie gali apie tai kalbėtis su klientais, ir vien išgirdę apie šį reiškinį, jie labiau tikėjo, kad tai įvyks. Tuomet terapeutai pradėdavo juos konkrečiai mokyti apie tai, kaip jie norėtų, kad jų sapnai pasisuktų kitaip.
Norint aiškinti įprastus košmarus arba perrašyti potrauminius košmarus, daugelis sapnuojančiųjų mano, kad gali tai veiksmingai atlikti patys, tačiau kitiems gali tekti kreiptis į terapeutą, apmokytą dirbti su sapnais.
Tėvai gali padėti vaikams suprasti košmarus naudodami tuos pačius aiškinamuosius klausimus, suformuluotus vaikams suprantama kalba.
Vaikus taip pat kamuoja kitas bauginantis miego reiškinys – naktiniai siaubai.
Suaugusiesiems retai pasitaikantis naktinis siaubas pasireiškia tuo, kad pabundama iš siaubo be jokio turinio arba su paprastu vaizdu ar mintimi. Tai patyrę vaikai dažnai išgąsdina tėvus rėkdami, bet tuoj pat vėl užmiega ir ryte to neprisimena.
Tik nepamirškite, kad naktiniai siaubai po kelerių metų smarkiai sumažėja. Sumažėja ir košmarų, tačiau daugelis suaugusiųjų vis dar patiria šią bauginančią, bet galimai įžvalgią patirtį.
Kaip interpretuoti savo košmarą?
- Pagalvokite apie kiekvieną pagrindinį sapno elementą: „Kas yra ragana? Kokios asociacijos man kyla su ragana? Kada pirmą kartą išgirdau apie raganas?“ ir t. t. Turėtumėte pasistengti galvoti apie kiekvieną pagrindinį veikėją ar veiksmą.
- Pagalvokite, kaip jautėtės sapne: „Kas mano budriame gyvenime sukelia tą jausmą pilvo apačioje, kurį jaučiau, kai ragana persekiojo mane tamsiame koridoriuje?“
- Dėl pasikartojančių košmarų paklauskite savęs: „Kuriomis naktimis sapnuoju košmarus ir ar yra kas nors, ką galiu identifikuoti, kas mano dieną buvo kitaip?“.
- Sujunkite šias asociacijas: Jei košmaras verčia jus galvoti apie Jonuką ir Gretutę, kurie buvo įkalinti raganos, o kai vakar jūsų viršininkas pranešė, kad jus paskiria į tam tikrą darbo vietą, pilvo apačioje jus apėmė bloga nuojauta, jau galite išsiaiškinti, ką jums sako sapnas.
Košmarų nėra ko bijoti
Taigi, net jei dažnai sapnuojate košmarus, visuomet yra būdų, kaip juos galite įveikti. Kaskart susapnavę košmarą, pagalvokite apie tai, kaip praėjo jūsų diena ir kokie rūpesčiai slėgė jūsų pečius.
Jei bėgant laikui išmoksite atsipalaiduoti, galiausiai galėsite gyventi kur kas ramiau ir sumažinti košmarų tikimybę.
Discussion about this post