Sekite mus „Facebook“ 👍
Gali būti, kad egzistuoja psichologinė priežastis, kodėl kai kurie žmonės mano esantys teisūs, net jei iš tikrųjų klysta. Paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad tai susiję su tikėjimu, jog turite visą reikiamą informaciją, kad susidarytumėte nuomonę, net jei jos neturite.
Ką rodo tyrimo duomenys
Vieno iš tyrimo autorių, profesioriaus Anguso Fletčerio teigimu, mūsų smegenys pernelyg pasitiki, kad gali padaryti pagrįstą išvadą turėdamos labai mažai informacijos.
Fletčeris kartu su dviem psichologijos tyrėjais siekė įvertinti, kaip žmonės sprendžia apie situacijas ar žmones, remdamiesi savo pasitikėjimu turima informacija, net jei ji nėra pilna. Anot jo, žmonės labai greitai priima sprendimus.
Tyrėjai ištyrė beveik 1 300 žmonių, kurių amžiaus vidurkis buvo apie 40 metų. Visi perskaitė išgalvotą istoriją apie mokyklą, kurioje trūksta vandens, nes vietinis vandeningasis sluoksnis išsenka.
Apie 500 žmonių perskaitė istorijos versiją, kurioje buvo pasisakoma už tai, kad mokykla susijungtų su kita mokykla, pateikiant tris argumentus, palaikančius šį žingsnį, ir vieną neutralų punktą.
Dar 500 žmonių perskaitė istoriją, kurioje buvo pateikti trys argumentai už tai, kad mokykla turi likti atskira, ir tas pats neutralus argumentas.
Paskutiniai 300 žmonių (kontrolinė grupė) perskaitė subalansuotą istoriją, į kurią buvo įtraukti visi septyni argumentai – trys už susijungimą, trys už atsiskyrimą ir vienas neutralus.
Po skaitymo tyrėjai klausė dalyvių nuomonės apie tai, ką mokykla turėtų daryti, ir kiek jie buvo įsitikinę, kad turi visą informaciją, kurios reikia tokiam sprendimui priimti.
Apklausos atskleidė, kad dauguma žmonių buvo daug labiau linkę sutikti su perskaitytu argumentu – už susijungimą arba už tai, kad mokykla liktų atskira – ir kad jie dažnai buvo įsitikinę, jog turi pakankamai informacijos tokiai nuomonei susidaryti.
Žmonės iš grupių, kurios skaitė tik vieną nuomonę, taip pat dažniau teigė, kad yra labiau įsitikinę savo nuomone, nei kontrolinės grupės, kuri skaitė abu argumentus, nariai.
Tada pusės kiekvienos grupės dalyvių buvo paprašyta perskaityti priešingos pusės informaciją, kuri prieštaravo jau perskaitytam straipsniui.
Nors žmonės buvo įsitikinę savo nuomone, kai skaitė tik argumentus, palaikančius vieną sprendimą, tačiau, kai jiems buvo pateikti visi faktai, jie dažnai buvo linkę pakeisti savo nuomonę. Jie taip pat nurodė, kad tada mažiau pasitikėjo savo gebėjimu susidaryti nuomonę šia tema.
„Manėme, kad žmonės tikrai laikysis savo pirminių vertinimų, net jei gaus informacijos, kuri prieštarauja tiems vertinimams, tačiau paaiškėjo, kad jei jie sužinojo kažką, kas jiems atrodė tikėtina, jie buvo pasiruošę visiškai pakeisti savo nuomonę“, – sakė A. Fletčeris.
Tyrimas atskleidžia, kad žmonės nesusimąsto, ar turi visą informaciją apie situaciją. Tačiau tyrėjai pažymėjo, kad išvados gali būti netaikomos situacijoms, kai žmonės iš anksto yra susidarę nuomonę apie situaciją, kaip dažnai būna politikoje.
„Žmonės yra atviresni ir labiau linkę keisti savo nuomonę, nei mes manome. Tačiau tas pats lankstumas netaikomas seniai nusistovėjusiems skirtumams, pavyzdžiui, politiniams įsitikinimams.“ – pasakojo Fletčeris.
Kaip tyrimo rezultatus vertina kiti mokslininkai
Harvardo Kenedžio Vyriausybės mokyklos elgsenos mokslininkas Todas Rogersas tyrimo rezultatus palygino su „nematomos gorilos“ tyrimu, iliustruojančiu psichologinį „neatidumo aklumo“ reiškinį, kai žmogus nesuvokia ko nors akivaizdaus, nes yra susikoncentravęs į ką nors kita.
„Atrodo, kad egzistuoja kognityvinė tendencija nesuvokti, kad turima informacija yra nepakankama.“ – sakė Rogersas.
Tyrimas taip pat prilygsta psichologiniam reiškiniui, vadinamam „paaiškinimo gylio iliuzija“, kai žmonės nepakankamai įvertina tai, ką žino apie tam tikrą temą, sakė psichologas, Svarthmoro koledžo Pensilvanijoje socialinės teorijos ir socialinės veiklos profesorius emeritas Baris Švarcas.
Jei vidutinio žmogaus paklaustumėte, ar jis žino, kaip veikia tualetas, jis greičiausiai atsakytų, kad žino. Tačiau paprašytas paaiškinti, kaip veikia tualetas, jis greitai supras, kad nežino, kaip veikia tualetas, tik kaip jį priversti veikti paspaudus svirtį.
Švarcas pasakojo, jog žmonės klysta ne tik dėl to, kad klysta. Problema yra ta, kad jie taip įsitikinę savo klaidingumu. Tačiau priešnuodis yra „būti smalsiam ir nuolankiam“.
Tai, kad tyrime dalyvavę žmonės, kuriems vėliau buvo pateikta nauja informacija, buvo pasirengę pakeisti savo nuomonę, jei tik nauja informacija atrodė tikėtina, buvo džiuginantis ir stebinantis faktas, sutarė tyrėjai ir Švarcas.
Švarco teigimu, tai suteikia truputį optimizmo, kad net jei žmonės mano, jog kažką žino, jie vis tiek yra atviri tam, kad nauji įrodymai pakeistų jų nuomonę.
