Sekite mus „Facebook“ 👍
Bendrauti su paaugliu, kuris mažai ar iš viso nesidomi mokymusi – labai sudėtinga tiek mokytojams, tiek ir tėvams. Abejingumas suaugusiuosius dažnai tiesiog varo iš proto. Taigi, šiame straipsnyje nagrinėjame įvairius būdus, kaip jaunam žmogui padėti rasti motyvacijos mokytis ir pagerinti rezultatus akademinėje srityje.
Visų pirma pasistenkite suprasti pagrindinę priežastį
Prieš pradedant ieškoti sprendimo būdų, labai svarbu paieškoti atsakymo į klausimą, kodėl paauglys nesidomi mokslais? Domėjimosi stoką gali lemti įvairiausių veiksniai – mokymosi sunkumai, nepatraukliai pateikta medžiaga, socialinės problemos, motyvacijos stygius, išoriniai trikdžiai ir t. t.
Taigi, atvirai pasikalbėję su paaugliu, tikriausiai išgirsite pagrindines priežastis, kodėl mokslai buvo nustumti į antrą planą. Kartais gali prireikti ir psichologo ar psichoterapeuto, padedančių išspręsti gilesnes problemas, pagalbos.
Lūkesčiai turi būti realūs
Labai svarbu nustatyti realius, įgyvendinamus lūkesčius. Jeigu nuolat kartojate, kad paauglys turi geriau mokytis, gauti geresnius pažymius, spaudimas gali kelti nerimą ir lemti domėjimosi stoką. Taigi, paprasčiau tiesiog iškelti smulkesnius, lengviau pasiekiamus tikslus. O kai paauglys gaus geresnį pažymį ar sublizgės atlikdamas kokią nors užduotį, būtinai pagirkite ir kažkaip jį apdovanokite – tai padės formuotis teigiamam požiūriui į mokymąsi.
Skatinkite mokinį mokytis savarankiškai
Skatinkite paauglius labiau domėtis jiems patinkančiomis veiklomis ir temomis. Tai gali būti įvairūs projektai, pomėgiai, galiausiai, netgi popamokinė veikla. Savarankiškas mokymasis padeda prisiimti atsakomybę už išsilavinimą, suprasti, kuo mokymasis yra vertingas – tai ne tik pažymiai ir gerai išlaikyti egzaminai.
Padėkite sukurti mokymuisi tinkamą aplinką
Labai svarbu, kad aplinka būtų pritaikyta mokymuisi. Patalpa, kurioje paauglys mokysis, turi būti rami, gerai organizuota. Tai reiškia, kad šalia neturi gulėti mobilusis telefonas (nebent tai tikrai būtina mokantis) arba kiti išmanieji įrenginiai, neturi būti įjungtas ir televizorius, radijas (nors jauni žmonės dabar dažnai mokosi klausydamiesi muzikos per ausines, šis įprotis taip pat nėra pats geriausias). Galima bandyti sukurti ir tam tikrą mokymosi rutiną, tačiau atminkite, kad kiekvienas žmogus turi savitą mokymosi ritmą ir stilių, tad universalios rekomendacijos tiks ne visada.
Įtraukite ir praktiką
Jauni žmonės dažnai vengia mokytis, nes nemato, kaip mokymąsi būtų galima pritaikyti praktikoje. Taigi, tėvų, pedagogų užduotis – iliustruoti, kaip mokykloje rengiami projektai yra susiję su realiomis gyvenimiškomis situacijomis ir būsimąja karjera. Įvairios išvykos, kviestiniai dėstytojai, pranešėjai ir praktiniai eksperimentai padės paversti mokymąsi įdomesnį ir labiau apčiuopiamą.
Naudokite technologijas, interaktyvias mokymosi priemones
Norite, kad mokymasis taptų patrauklesnis? Tuomet pasinaudokite technologijomis ir interaktyviomis mokymosi priemonėmis. Šiuo metu galima rasti daugybę mokymuisi skirtų tinklalapių, internetinių kursų, interaktyviųjų platformų, kurios mokymosi procesą padaro linksmą ir interaktyvų. Tačiau kartu labai svarbu ir kontroliuoti prie ekranų praleidžiamą laiką, pasistengti užtikrinti, kad technologijos būtų pasitelkiamos kaip mokymosi priemonė, o ne blaškantis turinys.
Bendraamžių skatinimas mokytis kartu
Mokymasis su geru draugu ar mažose grupelėse gali būti labai veiksmingas. Tai leidžia paaugliams pabendrauti su bendraamžiais, pasidalyti žiniomis ir mokytis bendradarbiaujant. Tokie mokymosi metodai ne tik pagerina suvokimą, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Tėvai, pedagogai gali paskatinti jaunus žmones mokytis kartu.
Mokykite atpažinti bei valdyti stresą ir nerimą
Tenka pripažinti, kad spaudimas mokytis gali sukelti stresą ir nerimą. Svarbu su paaugliais kalbėtis apie psichikos sveikatą, ir, jei reikia, pasistengti visais įmanomais būdais jiems padėtis arba kreiptis į profesionalus. Skatinkite jaunus žmones užsiimti veiklomis, prisidedančiomis prie psichikos sveikatos puoselėjimo: tai sportas, menas ar sąmoningumo praktikos. Jeigu visas laisvalaikis skirtas mokymuisi, jaunas žmogus tokio krūvio tiesiog nepakels ir psichologinė sveikata anksčiau ar vėliau sušlubuos.
Taigi, reziumuojame: dažna paauglius vaikus auginančių tėvų problema – jog jų atžala visiškai nesidomi mokslais. Ją spręsti reikėtų suprantant pagrindinę priežastį, nusistatant realius lūkesčius, skatinant savarankišką mokymąsi, sukuriant mokymuisi palankią aplinką, taikant praktinį mokymąsi, pasitelkiant technologijas, paskatinant įsitraukti bendraamžius ir padedant paaugliui efektyviai susidoroti su stresu.
Kantrybė, empatija ir palaikymas yra esminiai dalykai, padedantys jauniems žmonėms iš naujo atrasti susidomėjimą mokymusi ir tvirtai žingsniuoti sėkmingos karjeros link.
