Jei esate iš tų žmonių, kurie, vos įsigiję naujus drabužius, iškart juos ir apsirengia, galite šiek tiek „nudegti“ ir sulaukti ne itin malonių pasekmių.
Odai kontaktuojant su dažais, kuriais buvo dažomi drabužiai, gali pasidėti alerginis kontaktinis dermatitas. Tai susiję su imuninės sistemos atsaku į alergenų poveikį. Alerginė reakcija gali prasidėti po kelių dienų ir tęstis savaitėmis.
Kokį pavojų gali kelti dispersiniai dažai?
Nors gali atrodyti keistokai, tačiau drabužių pramonėje naudojami dispersiniai dažai. Dažniausiai jais dažomi sintetiniai pluoštai – poliesteris ir nailonas. Jeigu drabužis dar nėra išskalbtas, dažų, chemikalų čia bus daugiau, tad natūraliai pasireikš ir stipresnė organizmo reakcija.
Iš drabužių dispersiniai dažai gali išsiskirti dėl gausesnio prakaitavimo ir trinties. Sintetiniai treniruočių drabužiai tradiciškai siuvami iš blizgių, tamprių, vandenį atstumiančių pluoštų, kurie šiuo metu yra labai populiarūs. Dažnai tokios medžiagos sukelia ir alerginį dermatitą. Jei pacientai į gydytoją kreipiasi dėl bėrimo aplink kaklą ir pažastis, galima nuspėti, kad odos sudirgimų kaltininkė yra būtent sportinė apranga.
Kol kas nėra aišku, kiek visuomenėje paplitusi alergija dispersiniams dažams, tačiau jau aišku, kad yra vienas patikrintas būdas pažaboti alerginių reakcijų riziką – išskalbti naujus drabužius. Skalbiant pašalinamas dažų perteklius, todėl alerginė reakcija bus silpnesnė.
Bėrimai – ne vienintelis blogis: kuo dar rizikuojame?
Bėrimai nėra vienintelė problema, susijusi su cheminėmis medžiagomis, naudojamomis drabužių pramonėje. Viename tyrime, atliktame Stokholmo universitete, mokslininkų grupė tyrė 31 drabužių pavyzdį. Drabužiai buvo skirtingų spalvų, pasiūti iš skirtingų medžiagų, skyrėsi gamintojai, kilmės šalis ir kaina, be to, drabužiai buvo įsigyti skirtingose parduotuvėse. 29-iuose iš 31 mėginio buvo aptiktas cheminis junginys chinolinas. Ypač dideli šios medžiagos kiekiai aptikti poliesterio drabužiuose. JAV Aplinkos apsaugos agentūra, remdamasi kai kuriais tyrimais, chinolino junginius priskyrė prie galimų kancerogenų, galinčių prisidėti prie onkologinių ligų išsivystymo.
Mokslininkai kaip potencialiai pavojų keliančius įvardija ir nitroanilinus bei benzotiazolus – dar du cheminius junginius, aptinkamus drabužiuose. Laboratoriniais ir gyvūnų tyrimais įrodyta, kad šie junginiai gali daryti neigiamą poveikį sveikatai, taip pat gali prisidėti prie vėžio vystymosi. Ir nors kai kurios iš medžiagų gali likti „užrakintos“ audinių pluoštuose, kitos po truputį gali skverbtis į odą arba į orą, kuriuo kvėpuojame. Deja, kol kas nėra ištirta, ar drabužių pramonėje naudojamos cheminės medžiagos iš tiesų gali nulemti susirgimus, ar poveikis yra tik minimalus.
Drabužiai apdorojami ir gausybe kitų chemikalų, pavyzdžiui:
- Dėmes atstumiančiomis medžiagomis;
- Chemikalais, padedančiais išsaugoti ryškią drabužių spalvą;
- Medžiagomis, kurios mažina drabužių raukšlėjimąsi, suteikia lygesnę struktūrą;
- Chemikalais, užtikrinančiais audinio minkštumą, švelnumą ir t. t.
Gamintojai ne visuomet privalo atskleisti chemikalų sudėtį ir kiekį
Drabužių gamintojai neprivalo atskleisti, kiek ir kokių chemikalų yra naudojama apdorojant pluoštus, o daugelio šių medžiagų poveikis žmogaus sveikatai iki šiol nėra išsamiai ištirtas. Šios cheminės medžiagos, patekusios ir į gruntinius vandenis, gali padaryti ir dar daugiau žalos.
Kokiuose drabužiuose gali būti mažiau chemikalų?
Kai kurie tyrimai rodo, kad sintetiniai pluoštai įvairiais chemikalais apdorojami gausiau nei natūralūs audiniai, pavyzdžiui, medvilnė, vilna ar šilkas.
Teigiama, kad nėra ir jokių konkrečių indikatorių, rodančių, kad drabužyje nėra cheminių medžiagų. Tiesa, kur kas saugesni galime jaustis pirkdami „Oeko-Tex“ sertifikatą turinčius drabužius ir tekstilę. Šis sertifikatas suteikiamas tik neturintiems kenksmingų cheminių medžiagų tekstilės gaminiams. Sertifikavimo ženklas yra pripažintas visame pasaulyje. Jis iš dalies patvirtina, kad audiniai yra nekenksmingi gamtai bei tinka ir jautrios odos savininkams.
Taigi, verdiktas toks: prieš dėvint naujus drabužius (taip pat ir nebūtinai naujus, o įsigytus dėvėtų drabužių parduotuvėse), juos visuomet vertėtų išskalbti. Skalbimo metu drabužiuose ženkliai sumažėja chemikalų, likusių po gamybos proceso, kiekis.
Discussion about this post