Šokoladas: naudingas ar kenksmingas?

Šokolado vartojimo nauda gali būti širdies ligų ir insulto rizikos mažinimas, kognityvinių funkcijų palaikymas ir kt. Tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, be to, šokoladas gali turėti ir neigiamą poveikį sveikatai.

Šokoladas gaminamas iš tropinio Theobroma cacao medžio sėklų. Anksčiausiai šokoladas pradėtas naudoti Olmekų civilizacijoje Mezoamerikoje. Europai atradus Ameriką, šokoladas tapo labai populiarus plačiajame pasaulyje, todėl jo paklausa labai išaugo.

Nuo to laiko šokoladas tapo populiariu maisto produktu, kuriuo dėl unikalaus, sodraus ir saldaus skonio kasdien mėgaujasi milijonai žmonių. Tačiau kokį poveikį šokolado vartojimas turi mūsų sveikatai?

Šokolado privalumai

Šokoladas sulaukia daug neigiamų komentarų dėl didelio riebalų ir cukraus kiekio. Jo vartojimas siejamas su akne, nutukimu, aukštu kraujospūdžiu, išemine širdies liga ir diabetu.

Tačiau, kaip teigiama žurnale „Netherlands Journal of Medicine“ paskelbtoje šokolado poveikio sveikatai apžvalgoje, tai nėra vien tik blogos naujienos.

Autoriai atkreipia dėmesį į atradimą, kad kakavoje, kuri yra pagrindinė šokolado sudedamoji dalis, yra biologiškai aktyvių fenolinių junginių.

Tai pakeitė žmonių požiūrį į šokoladą ir paskatino mokslinius tyrimus, kaip jis gali paveikti senėjimą ir tokias būkles kaip oksidacinis stresas, kraujospūdžio reguliavimas ir aterosklerozė.

Šokolado antioksidacinis potencialas gali būti naudingas sveikatai. Kuo didesnis kakavos kiekis, pavyzdžiui, juodajame šokolade, tuo daugiau naudos. Juodajame šokolade taip pat gali būti mažiau riebalų ir cukraus, tačiau svarbu patikrinti jo sudėtį.

Šokolado vartojimas gali būti naudingas:

• Mažina cholesterolio kiekį kraujyje;
• Kognityvinių funkcijų silpnėjimo prevencija;
• Mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Svarbu pažymėti, kad toliau minima galima nauda sveikatai gauta atlikus pavienius tyrimus. Norint patvirtinti, kad šokolado vartojimas tikrai gali pagerinti žmonių sveikatą, reikia atlikti daugiau tyrimų.

Be to, šokolado plytelėse yra ne tik kakavos. Reikia atsižvelgti į kitų sudedamųjų dalių, tokių kaip cukrus ir riebalai, naudą ir riziką.

1. Cholesterolis

Tyrimų rezultatai rodo, kad šokolado vartojimas gali padėti sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, dar vadinamo „bloguoju cholesteroliu“, kiekį.

Mokslininkai siekė ištirti, ar šokolado plytelės, kuriose yra augalinių sterolių (PS) ir kakavos flavanolių (CF), turi kokį nors poveikį cholesterolio kiekiui.

Autoriai priėjo prie išvados: „Reguliarus šokolado batonėlių, kuriuose yra PS ir CF, vartojimas, kaip mažo riebumo dietos dalis, gali palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, nes mažina cholesterolio kiekį ir gerina kraujospūdį.“

2. Kognityvinė funkcija

Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai teigia, kad per dieną išgeriant du puodelius karšto šokolado galima išsaugoti sveikas smegenis ir sumažinti vyresnio amžiaus žmonių atminties silpnėjimą.

Tyrėjai nustatė, kad karštas šokoladas padėjo pagerinti kraujotaką tose smegenų dalyse, kur jos reikia. Kadangi skirtingoms smegenų sritims reikia daugiau energijos užduotims atlikti, joms taip pat reikia didesnio kraujo pritekėjimo. Šis ryšys, vadinamas neurovaskuline sąsaja, gali būti svarbus sergant tokiomis ligomis kaip Alzheimerio liga.

2014 m. paskelbti laboratorinio eksperimento rezultatai parodė, kad kakavos ekstraktas, vadinamas lavado, gali sumažinti Alzheimerio liga sergančių pacientų nervinių takų pažeidimus arba užkirsti jiems kelią. Šis ekstraktas galėtų padėti sulėtinti tokius simptomus, kaip pažinimo funkcijų silpnėjimas.

Kito tyrimo rezultatai rodo, kad šokolado valgymas bent kartą per savaitę gali pagerinti pažintines funkcijas.

3. Širdies ligos

Tyrimų rezultatai rodo, kad šokolado vartojimas gali trečdaliu sumažinti riziką susirgti širdies ligomis.

Remdamiesi savo stebėjimais, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad didesnis šokolado vartojimas gali būti susijęs su mažesne širdies ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.

Jie ragina atlikti tolesnius eksperimentinius tyrimus, kad būtų patvirtinta, ar šokolado vartojimas yra naudingas.

4. Insultas

Kanados mokslininkai, atlikę tyrimą, kuriame dalyvavo 44 489 asmenys, nustatė, kad žmonės, suvalgę vieną porciją šokolado, 22 proc. rečiau patyrė insultą nei tie, kurie šokolado nevalgė. Be to, tie, kurie per savaitę suvalgydavo apie 50 g šokolado, 46 proc. rečiau mirė nuo insulto.

2015 m. paskelbtame tyrime buvo stebimas mitybos poveikis ilgalaikei 25 000 vyrų ir moterų sveikatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad kasdien suvalgant iki 100 g šokolado gali būti mažesnė širdies ligų ir insulto rizika.

5. Sportiniai rezultatai

Tyrimai rodo, kad šiek tiek juodojo šokolado gali padidinti deguonies prieinamumą treniruočių metu.

Jungtinėje Karalystėje dviratininkus, atliekančius laiko bandymus, tyrę mokslininkai nustatė, kad „suvalgę tamsaus šokolado dviratininkai, važiuodami dviračiu vidutiniu tempu, sunaudojo mažiau deguonies, taip pat nuvažiavo didesnį atstumą per dvi minutes trunkantį lygumų laiko bandymą“.

Mokslininkai mano, kad šiuo atveju juodojo šokolado sėkmę lėmė tai, kad jame yra flavonolių, vadinamųjų epikatechinų, kurie didina azoto oksido išsiskyrimą organizme. Panašų poveikį turi ir burokėlių sultys.

Šviesusis ir juodasis šokoladas

Šviesaus arba pieniško šokolado gamintojai teigia, kad jų gaminys yra naudingesnis sveikatai, nes jo sudėtyje yra pieno, o piene yra baltymų ir kalcio. Juodojo šokolado šalininkai nurodo, kad jų gaminyje yra daugiau geležies ir antioksidantų.

Kuo tamsesnis šokoladas, tuo didesnė kakavos koncentracija, todėl teoriškai plytelėje bus daugiau antioksidantų.

Tačiau maistinių medžiagų kiekis prekyboje parduodamuose šokolado batonėliuose labai skiriasi, priklausomai nuo pasirinkto prekės ženklo ir rūšies. Jei norite būti tikri dėl maistinių medžiagų, geriausia patikrinti etiketę.

Šokolado neigiamas poveikis

Šokoladas gali būti naudingas sveikatai, tačiau gali turėti ir neigiamą poveikį.

• Svorio padidėjimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad šokolado vartojimas susijęs su mažesniu kūno masės indeksu (KMI) ir centrinės kūno dalies riebalų kiekiu. Tačiau šokoladas gali būti kaloringas dėl jame esančio cukraus ir riebalų kiekio. Visi, kurie stengiasi sulieknėti ar išlaikyti svorį, turėtų riboti šokolado vartojimą ir tikrinti mėgstamo gaminio etiketę.
• Cukraus kiekis: Didelė cukraus koncentracija daugumoje šokolado taip pat gali būti dantų ėduonies priežastis.
• Migrenos rizika: Kai kurie žmonės, reguliariai valgydami šokoladą, dėl kakavoje esančio tiramino, histamino ir fenilalanino gali dažniau patirti migreną. Tačiau tyrimų rezultatai nevienareikšmiai.
• Kaulų sveikata: Yra duomenų, kad šokoladas gali sukelti kaulų struktūros pablogėjimą ir osteoporozę. Vieno tyrimo, paskelbto žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“, rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus moterų, kasdien vartojančių šokoladą, kaulų tankis ir stiprumas buvo mažesnis.
• Sunkieji metalai: Kai kuriuose kakavos milteliuose, šokolado plytelėse ir kakavos gabalėliuose gali būti didelis kiekis kadmio ir švino, kurie yra toksiški inkstams, kaulams ir kitiems kūno audiniams.

2017 m. „Consumer Lab“ ištyrė 43 šokolado gaminius ir nustatė, kad beveik visuose kakavos milteliuose yra daugiau nei 0,3 mcg kadmio vienoje porcijoje, t. y. didžiausias kiekis, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Svarbu saikingumas

Apskritai šokolado vartojimas gali būti ir naudingas sveikatai, ir rizikingas. Todėl, kaip visada, svarbiausia – saikingumas.