Sekite mus „Facebook“ 👍
Barselonos autonominio universiteto (UAB) tyrėjai atskleidė, kad gaminant arbatą iš plastikinių arbatos pakelių išsiskiria didžiuliai kiekiai mikroplastiko ir nanoplastiko (MNPL), o tai gali kelti pavojų sveikatai.
Ką atskleidė tyrimas?
Atliktame tyrime ne tik parodytas užterštumo mastas, bet ir pirmą kartą įrodyta, kad šias mažytes plastiko daleles gali absorbuoti žmogaus žarnyno ląstelės, o per kraują jos gali pasklisti po visą organizmą.
Plastiko tarša, ypač iš maisto pakuočių, kelia vis didesnį susirūpinimą aplinkai ir sveikatai. Žmonės su MNPL pirmiausia susiduria įkvėpdami ir prarydami.
Tyrime pabrėžiama, kad polimeriniai arbatos pakeliai labai prisideda prie šios problemos sprendimo, ir nurodoma, kad jie yra svarbus mikro- ir nanoplastiko išsiskyrimo šaltinis.
Plastikiniai arbatos pakeliai ir dalelių išsiskyrimas
Komanda analizavo arbatos pakelius, pagamintus iš nailono-6, polipropileno ir celiuliozės. Nustatyta, kad ruošiant arbatą iš šių medžiagų į skystį patenka milijardai plastiko dalelių:
- Polipropilenas: Į vieną mililitrą išsiskyrė apie 1,2 mlrd. dalelių, kurių vidutinis dydis 136,7 nanometro.
- Celiuliozė: Iš vieno mililitro išsiskyrė apie 135 mln. dalelių, kurių vidutinis dydis – 244 nanometrai.
- Nailonas-6: Išskiriama 8,18 mln. dalelių mililitre, vidutinis dydis – 138,4 nanometro.
Šios smulkios dalelės, kai kurios jų yra net nanometrų dydžio, plika akimi nematomos, tačiau kelia susirūpinimą dėl užterštumo.
Tyrėjai, siekdami išsamiai apibūdinti šias daleles, naudojo pažangias technologijas, įskaitant skenuojančiąją ir transmisinę elektroninę mikroskopiją (SEM ir TEM), infraraudonųjų spindulių spektroskopiją (ATR-FTIR) ir nanodalelių sekimo analizę (NTA).
Kaip plastiko dalelės sąveikauja su žmogaus ląstelėmis
Žengusi novatorišką žingsnį, komanda nudažė MNPL ir paveikė jas žmogaus žarnyno ląstelėmis, kad galėtų stebėti jų elgesį.
Tyrimas atskleidė, kad gleives gaminančios žarnyno ląstelės buvo ypač linkusios absorbuoti daleles, o kai kurios dalelės netgi pateko į ląstelių branduolį, kuriame saugoma genetinė medžiaga.
Šis atradimas kelia nerimą, nes leidžia manyti, kad žarnyno gleivių sluoksnis, skirtas žarnynui apsaugoti, gali palengvinti šių teršalų pasisavinimą.
Įsisavintos dalelės gali patekti į kraujotaką, todėl kyla susirūpinimas dėl jų poveikio žmogaus sveikatai, jei poveikis būtų lėtinis.
Poveikis sveikatai ir saugai
Nors tikslus MNPL poveikis žmonių sveikatai tebėra neaiškus, reikia skubiai ištirti šių dalelių gebėjimą patekti į žmogaus ląsteles ir galbūt pažeisti genetinę medžiagą.
Ilgalaikis MNPL poveikis, ypač iš su maistu susijusių šaltinių, gali turėti toli siekiančių pasekmių.
Tyrėjai pabrėžia, kad reikia standartizuotų metodų, skirtų įvertinti MNPL taršą su maistu besiliečiančiose medžiagose.
Jie ragina taikyti reguliavimo politiką, kad būtų apribotas plastiko naudojimas maisto pakuotėse ir sumažintas užterštumas, siekiant užtikrinti maisto saugą ir apsaugoti visuomenės sveikatą.
Kvietimas imtis veiksmų
Didėjant plastikų naudojimui su maistu susijusiuose produktuose, labai svarbu spręsti MNPL taršos problemą.
„Labai svarbu sukurti veiksmingas strategijas, kurios padėtų sumažinti taršą plastiku ir apsaugoti žmonių sveikatą“, – sakė UAB mokslininkė Alba Garcia.
Komanda tikisi, kad jų išvados paskatins tolesnius mokslinius tyrimus ir griežtesnes taisykles šiai problemai spręsti.
Šis tyrimas išryškina paslėptą plastiko taršos šaltinį kasdieniame gyvenime ir ragina vartotojus bei politikus permąstyti plastiko naudojimą maisto produktuose.
Jis taip pat atveria kelią būsimiems tyrimams, kurių metu bus tiriamas ilgalaikis šių dalelių poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.
Discussion about this post